Šaltas balkonas dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl greta esantis kambarys atrodo vėsesnis. Balkono šiltinimas iš vidaus gali sumažinti šilumos nuostolius, tačiau vien uždengti sienas pirmomis po ranka pasitaikiusiomis medžiagomis nepakanka. Netinkamai atlikti darbai gali sukelti kondensaciją, pelėsio riziką ir palikti šalčio tiltus.
Nuo ko pradėti prieš šiltinant balkoną
Jeigu balkonas dar neįstiklintas, pirmiausia reikėtų pasirūpinti langais. Per atvirą balkoną šiluma pasišalins į lauką, todėl sienų apšiltinimas neduos norimo rezultato.
Taip pat būtina apžiūrėti sienas, grindis ir lubas. Visus plyšius bei nesandarias jungtis reikėtų užpildyti montavimo putomis, o paviršius nuvalyti ir nugruntuoti. Prieš pradedant montuoti izoliaciją svarbu įsitikinti, kad pagrindas yra sausas ir pakankamai lygus.
Šiltinant iš išorės paprastai galima pasiekti geresnį rezultatą, nes taip mažiau rizikuojama perkelti rasos tašką į patalpų vidų. Vis dėlto tokiems darbams dažnai reikia specialistų, specialios įrangos ir papildomų išlaidų. Dėl to daugelis renkasi vidinį sprendimą, tačiau jis reikalauja daugiau atidumo.
Kokios medžiagos dažniausiai naudojamos
Balkono sienoms įprastai pasirenkamas pagrindinis šilumos izoliacijos sluoksnis, papildoma garso ir šilumos izoliacija bei apdailos medžiaga. Tam gali būti naudojamos šios medžiagos:
- ekstruzinis polistireninis putplastis arba kitas pagrindinis šiltinimo sluoksnis
- putų polietileno izoliacija su atspindinčiu sluoksniu
- montavimo putos plyšiams ir siūlėms sandarinti
- gipso kartonas, medinės dailylentės arba plastikinės plokštės apdailai
- mediniai tašeliai, klijai, statybinė juosta ir tvirtinimo priemonės
Atspindinti izoliacija dažniausiai naudojama kaip papildomas, o ne pagrindinis sluoksnis. Vien jos ant sienų pritvirtinti neužtenka, todėl po ja įrengiamas tvirtesnis šiltinimo sluoksnis.
Kaip atliekami pagrindiniai darbai
Pirmiausia nuo balkono pašalinami daiktai, nuvalomi paviršiai ir užsandarinami plyšiai. Tada prie sienų pritvirtinamas pagrindinis izoliacinis sluoksnis. Tarpus ir siūles būtina kruopščiai užpildyti, kad neliktų vietų, pro kurias galėtų skverbtis šaltas oras.
Ant pagrindinės izoliacijos klojamas plonas papildomas sluoksnis. Jo jungtys suklijuojamos statybine juosta, o medžiaga pritvirtinama taip, kad nesusidarytų didelių tarpų ar raukšlių.
Vėliau ant sienų montuojami maždaug 2-3 centimetrų storio mediniai tašeliai. Jie suformuoja oro tarpą tarp izoliacijos ir apdailos. Prie šio karkaso tvirtinamas pasirinktas galutinis sluoksnis, pavyzdžiui, gipso kartonas, medinės dailylentės ar plastikinės plokštės.
Kokios klaidos gali sukelti problemų
Balkono šiltinimas iš vidaus tampa rizikingas, kai neįvertinamas drėgmės judėjimas konstrukcijose. Pasikeitus temperatūrų santykiui, rasos taškas gali atsidurti sienos viduje. Tuomet ant paviršių arba po apdaila gali kauptis kondensatas.
Problemų taip pat kyla, jei uždengiamos vėdinimo angos, paliekami nesandarūs kampai arba izoliacija montuojama su tarpais. Tokiais atvejais gali susidaryti šalčio tiltai, o patalpoje atsirasti skersvėjis, drėgmė ar pelėsis.
Jeigu kyla abejonių dėl konstrukcijos būklės, medžiagų suderinamumo ar vėdinimo, saugiau pasitarti su specialistu. Netinkamai atliktų darbų taisymas dažnai kainuoja daugiau nei profesionalus įrengimas nuo pat pradžių.