Klematisų paruošimas žiemai ne visada prasideda nuo skubaus genėjimo ir storos dangos. Rudenį augalas gali atrodyti pavargęs, lapai patamsėja ar nudžiūsta, tačiau tai dar nereiškia, kad visą vijoklį reikia nukirpti ir nedelsiant uždengti. Pirmiausia svarbu įvertinti veislę, jos genėjimo grupę ir augimo vietą.
Pirmiausia nustatykite genėjimo grupę
Klematisai skirstomi į 3 pagrindines genėjimo grupes. Nuo jos priklauso, ant kokių ūglių augalas žydi ir kiek stiebų galima pašalinti rudenį.
- Pirmosios grupės klematisai žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių
- Antrosios grupės augalai žydi ir ant peržiemojusių, ir ant naujų šio sezono ūglių
- Trečiosios grupės klematisai daugiausia žydi ant dabartiniais metais išaugusių stiebų
Vien genėjimo grupė nepasako, kiek augalas atsparus šalčiui. Toje pačioje grupėje gali būti ir labai atsparių, ir daugiau apsaugos reikalaujančių veislių. Todėl, jei žinomas klematiso pavadinimas, verta pasitikrinti jo aprašymą ir atkreipti dėmesį į du dalykus: genėjimo grupę bei atsparumą žiemai.
Jeigu veislė nežinoma, galima orientuotis pagal žydėjimo laiką. Tik pavasarį žydintys klematisai dažniausiai priklauso pirmajai grupei. Stambūs žiedai vasaros pradžioje ir pakartotinis žydėjimas arčiau rudens būdingas antrajai grupei. Žiedai, pasirodantys vasaros viduryje ant ilgų naujų ūglių, dažnai rodo trečiąją grupę.
Rudenį skubėti nereikia
Kol orai išlieka gana šilti, klematį geriausia apžiūrėti, o ne iš karto genėti. Naktinis atšalimas iki maždaug minus 1-3 laipsnių suaugusiam augalui paprastai nepadaro didelės žalos. Lapai po tokios šalnos gali pajuoduoti, tačiau tai dar nėra priežastis skubiai imtis didelių darbų.
Per anksti uždengtas augalas gali nukentėti ne nuo šalčio, o nuo drėgmės. Šiltesnėmis dienomis po danga kaupiasi kondensatas, todėl padidėja puvinio ir grybelinių ligų rizika. Klematisų paruošimas žiemai turėtų prasidėti tada, kai augimas jau baigėsi, o šaltesni orai tampa pastovesni.
Ką verta padaryti prieš šalčius
Pradėkite nuo viso augalo apžiūros. Patikrinkite, ar prie pagrindo nesusikaupė vanduo, ar žemė nėra pernelyg išmirkusi, ar nėra supuvusių arba įtrūkusių ūglių. Taip pat įvertinkite atramą. Ji turi būti tvirta, nes šlapias sniegas ir stipresnis vėjas gali nulaužti konstrukciją kartu su vijokliu.
Nukritusius dėmėtus ar baltais apnašais padengtus lapus geriau surinkti ir išnešti iš sklypo. Į kompostą jų dėti nereikėtų. Sveikų lapų vien dėl sezono pabaigos šalinti nebūtina.
Sanitarinis genėjimas tinka visiems klematisams. Galima pašalinti nulūžusius, visiškai sudžiūvusius ar aiškiai pažeistus stiebus. Tai nėra tas pats, kas pagrindinis genėjimas, kuriuo reguliuojamas augalo žydėjimas kitą sezoną.
Kada genėti skirtingų grupių augalus
Pirmosios grupės klematisų stiebų rudenį geriau smarkiai netrumpinti, nes kitų metų žiedai formuosis ant senesnių ūglių. Dažniausiai pakanka pašalinti pažeistas vietas ir, jei reikia, šiek tiek sutvarkyti pernelyg išsikerojusį augalą.
Antrosios grupės klematisus reikia genėti atsargiai. Per žemas pjūvis gali pašalinti ūglius, ant kurių kitą pavasarį turėtų pasirodyti pirmieji žiedai. Kai kyla abejonių, saugiau dalį stiebų palikti iki pavasario ir tuomet įvertinti, kurie pumpurai bei ūgliai išliko gyvi.
Trečiosios grupės augalai paprastai toleruoja stipresnį genėjimą, nes žydi ant naujų ūglių. Vis dėlto net ir tokiu atveju verta laikytis konkrečios veislės rekomendacijų.
Danga reikalinga ne visada
Suaugęs, gerai įsišaknijęs ir šalčiui atsparus klematisas dažnai žiemoja lengviau nei jaunas daigas. Daug lemia ir vietos sąlygos: sniego kiekis, vėjas, atlydžiai bei vandens kaupimasis prie šaknų.
Sniegas gali veikti kaip natūrali šilumos izoliacija, tačiau vietose, kur dirva žiemą lieka plika, jautresniems augalams praverčia papildoma apsauga prie šaknų. Ji turėtų būti sausa ir įrengta ne per anksti. Klematisų paruošimas žiemai neturėtų virsti sandariu apgaubimu šiltu oru, nes augalui būtina ventiliacija.