Krūminė sidabražolė sode gali tapti vienu patikimiausių dekoratyvinių augalų. Šis nedidelis krūmas nereikalauja sudėtingos priežiūros, neužima daug vietos ir tinkamai parinktoje vietoje žydi nuo vasaros pradžios iki rudens.
Augalo žiedai dažniausiai būna balti arba geltoni, tačiau išvestos veislės gali žydėti ir kitomis spalvomis. Dėl savo ištvermės sidabražolė tinka tiek gėlynams, tiek alpinariumams, apvadams ar natūralesnio stiliaus želdiniams.
Kas yra krūminė sidabražolė
Krūminė sidabražolė, dar vadinama penkialapiu, yra erškėtinių šeimos augalas. Skirtinguose šaltiniuose ir augalų kataloguose galima aptikti kelis jos botaninius pavadinimus, tačiau sodininkams dažniausiai ji žinoma kaip sidabražolė arba kurilų arbata.
Gamtoje šie augalai paplitę įvairiose atšiauresnėse vietovėse. Kai kurios rūšys auga akmenuotuose šlaituose, kalnuose, Sibire ar Tolimuosiuose Rytuose. Tokia kilmė paaiškina, kodėl krūmai pasižymi atsparumu ir gali prisitaikyti prie skirtingų sąlygų.
Priklausomai nuo rūšies ir veislės, augalas gali būti visai žemas arba užaugti iki maždaug pusantro metro. Dažniausiai jis stipriai šakojasi, o jauni ūgliai ir pumpurai būna apaugę švelniais plaukeliais.
Kaip atrodo šis dekoratyvinis krūmas
Sidabražolės lapai smulkūs, pailgi, sudaryti iš kelių dalių ir dažnai padengti šilkiškais plaukeliais. Dėl to lapija įgauna sidabrišką atspalvį ir išlieka dekoratyvi net tada, kai augalas nežydi.
Žiedai paprastai būna penkialapiai, maždaug 1,5-3 centimetrų skersmens. Jie susitelkia ūglių galuose, o palankiomis sąlygomis ant krūmo jų būna labai daug. Kai kurių veislių žiedai gali būti pavieniai, kitų susitelkę į gausesnius žiedynus.
Po žydėjimo subręsta smulkios sėklų dėžutės, kurios taip pat gali būti dekoratyvios. Dėl ilgo žydėjimo ir tvarkingos formos šis augalas išlieka patrauklus didžiąją šiltojo sezono dalį.
Populiarios veislės ir jų pasirinkimas
Krūminė sidabražolė sode gali atrodyti labai skirtingai, nes išvesta daug veislių, besiskiriančių aukščiu, žiedo spalva ir krūmo forma. Vienos veislės sudaro žemus, kompaktiškus kerelius, kitos išauga aukštesnės ir labiau tinka gyvatvorių pakraščiams ar didesniems gėlynams.
- žemos veislės tinka alpinariumams ir gėlynų pakraščiams
- kompaktiški krūmai dera mažesniuose soduose
- aukštesnės veislės gali tapti foniniu augalu
- skirtingų spalvų žiedai leidžia kurti įvairias kompozicijas
Renkantis augalą verta atsižvelgti ne tik į žiedų spalvą, bet ir į galutinį krūmo dydį. Taip pat svarbu įvertinti, kiek vietos jam reikės po kelerių metų, kad augalas neužgožtų šalia augančių gėlių.
Kur sodinti ir kaip prižiūrėti
Šiam krūmui labiausiai tinka šviesi vieta. Sidabražolė gali pakęsti ir dalinį pavėsį, tačiau saulėtoje vietoje dažniausiai gausiau žydi. Augalas vertinamas dėl atsparumo šalčiui ir gebėjimo ištverti sausesnius laikotarpius.
Dirva turėtų būti laidi vandeniui, nes užmirkimas šiam krūmui nėra palankus. Sodinant verta parinkti vietą, kurioje nesikaupia lietaus ar tirpstančio sniego vanduo. Jaunus augalus pirmuoju sezonu reikėtų palaistyti dažniau, ypač per ilgesnes sausras.
Krūmą galima genėti, kad jis išlaikytų kompaktišką formą ir gausiau šakotųsi. Genėjimo laikas priklauso nuo augalo būklės ir pasirinktos veislės, tačiau svarbiausia nepašalinti per daug šakų vienu metu.
Krūminė sidabražolė sode ypač tinka tiems, kurie ieško ilgam žydėjimui atsparaus, nereiklaus ir kitų augalų neužgožiančio krūmo. Tinkamai parinkta veislė gali papuošti tiek mažą gėlyną, tiek didesnę kraštovaizdžio kompoziciją.