Augalai gyvatvorei vietoj tujų gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori įvairesnio, gyvūnams palankesnio ir konkrečios vietos sąlygoms pritaikyto želdinio. Nors tujos greitai auga ir nereikalauja sudėtingos priežiūros, jos turi ir trūkumų, kuriuos verta įvertinti prieš sodinant ilgą gyvatvorę.
Tankus tujų ruožas veiksmingai paslepia kiemą nuo pašalinių žvilgsnių, slopina dalį gatvės triukšmo ir išlieka žalias ištisus metus. Tačiau vienos rūšies augalų siena gali atrodyti monotoniškai, o dėl tankaus sodinimo augalams reikia nemažai vandens, maisto medžiagų ir reguliaraus genėjimo.
Kodėl verta ieškoti alternatyvų
Tujos ne visada yra geriausias pasirinkimas kiekvienam sklypui. Jos nekuria didelės naudos apdulkintojams, o tanki vienarūšė gyvatvorė suteikia mažiau prieglobsčio vietinei faunai nei iš kelių augalų sudarytas želdinys.
Be to, tujas gali pažeisti kenkėjai, ligos ar nepalankios oro sąlygos. Jei vienoje vietoje auga daug vienodų augalų, problema gali greitai išplisti visoje gyvatvorėje. Dėl to sodininkai vis dažniau renkasi skirtingų rūšių derinius.
Spygliuočiai, galintys pakeisti tujas
Vienas įdomesnių pasirinkimų yra tarpinis kukmedis. Jis pakenčia sausesnes sąlygas, šaltesnius orus ir dalinį pavėsį, ilgai išlaiko tankią formą, o dėl lėtesnio augimo dažnai reikalauja mažiau genėjimo. Vis dėlto kukmedis yra nuodingas, todėl jo reikėtų vengti arba sodinti atsargiai, jei sklype dažnai būna maži vaikai ar augintiniai.
Saulėtose vietose gali tikti kadagiai. Jie atsparūs sausrai ir šalčiui, retai reikalauja ypatingos priežiūros, o dygūs spygliai gali tapti papildomu barjeru. Tiesa, kadagiai ne visada suformuoja tokią lygią ir taisyklingą sieną kaip tujos.
Kiparisai savo išvaizda primena tujas, greitai auga ir gerai toleruoja formavimą. Tačiau prieš sodinant būtina pasidomėti konkrečia rūšimi ar veisle, nes jų atsparumas šalčiui gali labai skirtis.
Lapuočiai gyvatvorei suteikia daugiau įvairovės
Augalai gyvatvorei vietoj tujų gali būti ir lapuočiai medžiai bei krūmai. Tinka skroblai, ligustrai, raugerškiai ir šluoteliniai putinai. Skroblai bei ligustrai gali išaugti į aukštą užuovėją, o jų lapija suteikia gyvatvorei natūralesnę išvaizdą.
Reikia atsižvelgti į tai, kad ne visi lapuočiai žiemą išlieka žali. Ligustras, priklausomai nuo rūšies ir augimo sąlygų, dalį lapų gali išlaikyti, o skroblo lapai dažniausiai paruduoja, tačiau ant šakų išsilaiko iki pavasario.
Žemai ir tankiai tvorelei gali tikti visžalis buksmedis. Jis išlieka dekoratyvus visus metus, tačiau auga lėtai, todėl netaps greita aukštos tujų gyvatvorės alternatyva. Lauro vyšnia formuoja aukštą žalią sieną, bet jai reikia drėgnesnės dirvos, tręšimo ir apsaugos nuo stiprių šalčių bei vėjo.
Mišri gyvatvorė gali būti praktiškesnė
Dar vienas variantas yra mišri gyvatvorė, sudaryta iš kelių medžių ir krūmų rūšių. Ji keičia išvaizdą skirtingais metų laikais, o žydintys ir uogas subrandinantys augalai gali suteikti maisto bitėms, paukščiams ir kitiems sodo gyventojams.
Planuojant tokį želdinį svarbu suderinti augalų aukštį, augimo greitį, atsparumą šalčiui ir genėjimo poreikį. Taip pat reikėtų vengti invazinių rūšių, kurios gali greitai išplisti ir nustelbti vietinius augalus.
Augalai gyvatvorei vietoj tujų turėtų būti pasirenkami ne vien pagal sodinukų kainą. Įvertinkite, kiek laiko sklypas gauna saulės, kokia dirva, ar dažnai būna sausra, kokio aukščio užuovėjos reikia ir kiek priežiūros galėsite skirti ateityje.