Ieškant atsakymo į klausimą „fizalis uoga ar daržovė“, svarbu žinoti, kad šis augalas gali būti kelių skirtingų paskirčių. Vienos jo rūšys auginamos dėl saldžių vaisių, kitos naudojamos virtuvėje kaip daržovės, o dar kitos sodinamos vien dėl išskirtinės išvaizdos.
Fizalis priklauso bulvinių šeimai, todėl yra artimas pomidorų ir bulvių giminaitis. Jo pavadinimas siejamas su graikišku žodžiu, reiškiančiu pūslę ar burbulą. Tokį vardą augalas gavo dėl vaisius gaubiančios išsipūtusios taurelės.
Uoginis fizalis primena laukines uogas
Uoginiam, dar vadinamam žemuoginiu arba pūkuotuoju fizaliu, priskiriamas nedidelis vienmetis augalas. Jis paprastai užauga maždaug iki 35-45 centimetrų, o jo stiebai ir lapai būna gausiai apaugę smulkiais plaukeliais.
Vaisius gaubiančios taurelės pradžioje būna žalios, o vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Pačios uogos nėra didelės, dažniausiai siekia apie 6-12 milimetrų. Sunokusios jos tampa gintaro spalvos, saldžiarūgštės, o skonis gali priminti žemuoges.
Neprinokę vaisiai gali būti nemalonaus, bulvinių šeimai būdingo skonio, todėl juos reikėtų vartoti tik visiškai sunokusius. Prinokusiose uogose gali būti nemažai cukrų. Jos valgomos šviežios, iš jų verdama uogienė, gaminami džiovinti vaisiai arba naudojamos kaip priedas desertams.
Uoginis fizalis mėgsta saulėtą vietą ir nėra itin reiklus priežiūrai, tačiau jautriai reaguoja į šalnas. Prinokusios uogos nukrinta ant žemės, todėl augalas gali lengvai pasisėti pats. Kai kurios veislės pasižymi ananasus primenančiu vaisių skoniu.
Daržovinis fizalis subrandina didesnius vaisius
Daržoviniam fizaliui dažniausiai priskiriamas meksikinis fizalis. Jis taip pat auginamas kaip vienmetis augalas, tačiau užauga gerokai didesnis. Stipriai išsišakojęs krūmas gali pasiekti iki 120 centimetrų aukštį, todėl jam reikia atramų.
Šio fizalio taurelė yra stora ir tvirta. Vaisiams nokstant ji iš žalios tampa gelsva, išlaiko vaisius ant augalo ir iš dalies saugo juos nuo šaltesnių orų. Patys vaisiai daug didesni nei uoginio fizalio, jų svoris gali siekti nuo 30 iki 90 gramų.
Vaisių spalva priklauso nuo veislės. Jie gali būti žali, geltoni, balti, violetiniai ar kitų atspalvių. Paviršių dažnai dengia lipni, šiek tiek karti medžiaga, todėl prieš valgant vaisius būtina gerai nuplauti šiltu vandeniu arba trumpai nuplikyti.
Skonis svyruoja nuo rūgštaus iki salstelėjusio, tačiau švieži vaisiai ne visiems patinka dėl daugybės smulkių sėklų. Virtuvėje jie dažniau marinuojami, sūdomi, konservuojami, dedami į daržovių užtepėles ar naudojami vietoj pomidorų įvairiuose patiekaluose.
Kaip auginamas daržovinis fizalis
Daržovinis fizalis laikomas nelepia daržove. Jis nėra itin reiklus dirvožemiui ir geriau nei kai kurios kitos rūšys pakenčia dalinį pavėsį. Vis dėlto derliui reikalinga šiluma ir pakankamai ilgas vegetacijos laikotarpis.
Jo auginimas panašus į pomidorų, tačiau yra vienas svarbus skirtumas – fizalio krūmų paprastai nereikia genėti. Augalams vis tiek pravartu įrengti atramas, nes stipriai išsišakoję stiebai gali išgulti.
Fizalis dažnai auginamas iš daigų, bet jį galima sėti ir tiesiai į atvirą dirvą. Sodinant reikėtų palikti pakankamai vietos krūmui išsiplėsti.
Dekoratyvinis fizalis džiugina spalvingomis taurelėmis
Ne visos fizalio rūšys auginamos maistui. Dekoratyvinis fizalis vertinamas dėl ryškių, į žibintus panašių taurelių, kurios gali būti geltonos, oranžinės arba raudonos.
Būtent dėl šių išskirtinių „žibintų“ augalas dažnai tampa ryškiu sodo akcentu. Tad klausimas, fizalis uoga ar daržovė, ne visada tiksliai apibūdina šį augalą. Egzistuoja ir trečia grupė – fizalis, auginamas pirmiausia dėl dekoratyvios išvaizdos.
Trumpai tariant, atsakymas į klausimą „fizalis uoga ar daržovė“ priklauso nuo konkrečios rūšies. Uoginis fizalis labiau tinka desertams ir saldiems gaminiams, daržovinis naudojamas konservavimui bei įvairiems patiekalams, o dekoratyvinis sodinamas dėl spalvingų taurelių.