Granatų sulčių nauda dažniausiai siejama ne vien su antioksidantais. Šiame gėrime ir pačiuose granatuose yra kalio bei įvairių augalinių junginių, vadinamų polifenoliais. Jie gali veikti kelias širdies ir kraujagyslių sistemai svarbias sritis: kraujospūdį, cholesterolio apykaitą, uždegiminius procesus, kraujagyslių būklę ir žarnyno mikrobiomą.
Vis dėlto granatų sultys nėra atskiras gydymo būdas. Galimas jų poveikis vertinamas tada, kai jos tampa subalansuotos, širdžiai palankios mitybos dalimi, o ne pakeičia gydytojo paskirtus vaistus ar kitus svarbius įpročius.
Gali būti susijusios su mažesniu kraujospūdžiu
Vienas dažniausiai minimų granatų sulčių privalumų yra galimas poveikis kraujospūdžiui. Granatų sėklose ir sultyse esantis kalis padeda organizmui reguliuoti skysčių pusiausvyrą, o tai svarbu palaikant normalų kraujospūdį. Polifenoliai taip pat nagrinėjami dėl galimo poveikio angiotenziną konvertuojančiam fermentui, kuris dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procesuose.
Šaltinyje minima metaanalizė, kurioje vienkartinis 300 mililitrų granatų sulčių kiekis buvo siejamas su maždaug 5 mmHg sumažėjusiu sistoliniu kraujospūdžiu. Tačiau po maždaug dviejų mėnesių tokio poveikio nebuvo pastebėta. Tai rodo, kad rezultatai gali priklausyti nuo vartojimo trukmės, kiekio ir individualios sveikatos būklės.
Galimas poveikis cholesterolio rodikliams
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali skatinti riebalinių plokštelių kaupimąsi arterijose. Ilgainiui tai siejama su ateroskleroze, krūtinės angina, širdies priepuoliu ir kitomis širdies bei kraujagyslių problemomis.
Tyrimuose nagrinėjama, ar granatų sulčių vartojimas gali padėti palaikyti palankesnį lipidų balansą. Minima galimybė, kad jos gali būti siejamos su didesniu DTL, vadinamojo gerojo cholesterolio, kiekiu ir mažesniu trigliceridų bei MTL, arba blogojo cholesterolio, kiekiu. Šie rezultatai nėra pagrindas savarankiškai keisti mitybą ar nutraukti paskirtą gydymą.
Polifenoliai padeda aiškinti priešuždegiminį poveikį
Granatuose esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Jie gali padėti mažinti oksidacinį stresą, atsirandantį tada, kai organizme susidaro daugiau reaktyvių molekulių, nei apsauginės sistemos pajėgia neutralizuoti.
Širdžiai palanki mityba paprastai apima daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir ankštinių augalų, o perdirbtų produktų, druskos bei pridėtinio cukraus joje būna mažiau. Todėl granatų sultys gali būti tik viena tokio mitybos modelio dalis, o ne vienintelis būdas veikti uždegiminius procesus.
Kraujagyslėms svarbus endotelis
Granatų sulčių nauda taip pat siejama su kraujagyslių vidiniu sluoksniu, vadinamu endoteliu. Kai endotelio veikla sutrinka, kraujagyslės gali prasčiau atsipalaiduoti, o tai prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.
Granatų antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinį stresą kraujagyslėse. Be to, jie nagrinėjami dėl galimo poveikio azoto oksido prieinamumui. Ši medžiaga svarbi kraujagyslių atsipalaidavimui ir normaliai kraujotakai.
Ryšys su žarnyno mikrobioma
Žarnyne gyvenančios bakterijos veikia ne tik virškinimą. Mikroorganizmų pusiausvyra siejama su uždegiminiais procesais, kūno svoriu ir širdies bei kraujagyslių sistemos būkle. Granatuose esantys augaliniai junginiai gali būti panaudojami žarnyno bakterijų, todėl jų poveikis organizmui gali būti susijęs ir su mikrobioma.
Jeigu vartojate statinus ar kitus cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, didesnį granatų sulčių kiekį reikėtų aptarti su gydytoju, nes šis gėrimas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Kasdienėje mityboje svarbiausia rinktis saikingą kiekį ir nepamiršti, kad širdies sveikatą labiausiai lemia visas gyvenimo būdas, o ne vienas produktas.