Atvėsus orams greitai paaiškėja, ar šildymo sistema veikia tolygiai. Kartais vienas radiatorius būna karštas, o kitas vos šyla, nors visas šildymas įjungtas. Tokiu atveju gali padėti radiatorių hidraulinis balansavimas, tačiau prieš reguliuojant vožtuvus svarbu suprasti, kas lemia netolygų šilumos pasiskirstymą.
Kodėl vieni radiatoriai šyla labiau už kitus
Dažniausia priežastis yra nevienodas karšto vandens pasiskirstymas sistemoje. Arčiau katilo ar pagrindinio vamzdyno esantys radiatoriai gali gauti daugiau vandens, o toliau esantys šyla lėčiau ir ne taip stipriai.
Įtakos taip pat gali turėti radiatoriuose susikaupęs oras, netinkamai nustatyti vožtuvai, per mažas slėgis, užsikimšę vamzdžiai ar sistemoje susidariusios nuosėdos. Jei problema kartojasi tik viename radiatoriuje, verta atkreipti dėmesį ir į jo vožtuvo būklę.
Nuo ko pradėti tikrinimą
Prieš imantis reguliavimo, reikėtų išjungti šildymą ir palaukti, kol radiatoriai atvės. Karšti paviršiai ir vanduo sistemoje gali nudeginti, todėl skubėti nereikėtų.
Bazinei patikrai gali prireikti:
- rakto orui iš radiatoriaus išleisti
- tinkamo rakto grįžtamojo vamzdžio vožtuvui
- atsuktuvo
- skaitmeninio termometro
Pirmiausia apžiūrėkite, kokie vožtuvai sumontuoti ant radiatorių ir ar jie leidžia reguliuoti vandens srautą. Taip pat pravartu pasižymėti, kuriuose kambariuose šilumos trūksta, o kuriuose radiatoriai įkaista greičiausiai.
Kaip atliekamas radiatorių balansavimas
Iš naujo įjungus sistemą, reikėtų stebėti, kurie radiatoriai pradeda šilti pirmiausia, o kurie lieka vėsesni. Užrašykite pastebėtus skirtumus, nes tai padės suprasti, kaip pasiskirsto vandens srautas.
Jei radiatoriuje girdimas burbuliavimas arba jo viršus lieka šaltas, sistemoje gali būti susikaupę oro. Orą reikėtų išleisti tik išjungus šildymą ir vadovaujantis konkretaus įrenginio instrukcija.
Po to galima įvertinti grįžtamojo vamzdžio vožtuvus. Jie reguliuoja, kiek vandens teka per radiatorių, tačiau jų negalima vienodai atsukti ar užsukti visoje sistemoje. Radiatorių hidraulinis balansavimas atliekamas atsižvelgiant į sistemos išdėstymą, patalpų dydį ir tai, kiek šilumos reikia kiekvienam kambariui.
Reguliuoti reikėtų nedideliais žingsniais. Po kiekvieno pakeitimo sistemą būtina vėl įjungti ir palaukti, kol temperatūra stabilizuosis. Tada galima palyginti radiatorių bei tiekimo ir grįžtamojo vamzdžio temperatūras.
Kada geriau kviesti specialistą
Jeigu po oro išleidimo ir bazinių patikrų vienas ar keli radiatoriai vis tiek lieka šalti, problema gali būti ne vožtuvuose. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į šildymo sistemų meistrą.
Specialisto pagalbos taip pat reikia, jei pastebėjote:
- vandens pratekėjimą
- korozijos požymius
- neįprastus garsus vamzdžiuose
- staigiai krintantį slėgį
- radiatorius, kurie nešyla nepaisant atliktų patikrų
Meistras gali patikrinti slėgį, cirkuliacinį siurblį, vožtuvus, vamzdynų būklę ir galimas nuosėdas. Sudėtingesnėse sistemose netinkamas reguliavimas gali ne pagerinti, o dar labiau pabloginti šilumos pasiskirstymą.
Radiatorių hidraulinis balansavimas gali pagerinti šilumos paskirstymą ir padėti išvengti situacijos, kai viename kambaryje per karšta, o kitame vėsu. Vis dėlto, jei problema kartojasi, svarbiausia ne nuolat reguliuoti vožtuvus, o nustatyti tikrąją gedimo priežastį.