Vonios kambario vėdinimas ypač svarbus patalpose, kuriose nėra lango. Po dušo susikaupę garai gali nusėsti ant sienų, lubų, baldų ir plytelių, o ilgainiui paskatinti pelėsio atsiradimą, nemalonius kvapus bei apdailos pažeidimus.
Vien pravertų durų dažnai nepakanka. Kad drėgmė būtų pašalinta veiksmingai, reikia pasirūpinti oro ištraukimu, oro patekimu į patalpą ir keliais kasdieniais įpročiais.
1. Įrenkite tinkamą ištraukimo ventiliatorių
Vienas veiksmingiausių sprendimų vonios kambaryje be lango yra ištraukimo ventiliatorius, prijungtas prie veikiančio ventiliacijos kanalo. Jis pašalina drėgną orą, garus ir kvapus, todėl patalpa greičiau išdžiūsta.
Renkantis įrenginį svarbu atsižvelgti į vonios kambario dydį ir ventiliacijos sistemos galimybes. Per silpnas ventiliatorius drėgmę šalins per lėtai, o pernelyg galingas gali veikti triukšmingai ir būti netinkamas esamam kanalui.
Patogesni modeliai turi laikmatį arba drėgmės jutiklį. Pirmasis leidžia ventiliatoriui veikti dar kurį laiką po šviesos išjungimo, o antrasis įjungia įrenginį tada, kai drėgmės lygis patalpoje padidėja.
Drėgnas oras neturėtų būti nukreipiamas į palėpę, kitą uždarą patalpą ar gyvenamąjį kambarį. Prieš montuojant būtina įsitikinti, kad ištraukiamas oras bus pašalinamas tinkamu kanalu.
2. Patikrinkite ventiliacijos groteles ir oro patekimą
Jeigu po dušo garai ilgai neišnyksta, problema gali būti ne tik ventiliatoriaus nebuvimas. Ventiliacijos groteles užkemša dulkės, nešvarumai ir susikaupusios apnašos, todėl oro cirkuliacija tampa silpnesnė.
Groteles verta reguliariai nuvalyti ir patikrinti, ar pro jas jaučiamas oro judėjimas. Jei trauka išlieka prasta, reikėtų kreiptis į specialistą arba namo administratorių. Daugiabučiuose ventiliacijos kanalas dažnai būna bendras, todėl jo savavališkai keisti ar uždengti nereikėtų.
Kad ištraukiamas oras galėtų pasišalinti, į vonios kambarį turi patekti ir naujas oras. Tam gali padėti kelių centimetrų tarpas po durimis arba speciali oro tiekimo grotelė duryse. Vien šios priemonės drėgmės nepašalins, tačiau leis ventiliacijai veikti efektyviau.
3. Naudokite papildomas priemones drėgmei mažinti
Jei patalpa ilgai išlieka drėgna, gali praversti oro sausintuvas. Jis surenka ore esančią drėgmę į talpyklą arba pašalina ją per žarnelę, priklausomai nuo modelio.
Vis dėlto sausintuvas neturėtų pakeisti ištraukimo sistemos. Jis mažina drėgmės kiekį, bet nebūtinai pašalina kvapus ir kitus teršalus iš oro. Prietaisą būtina statyti atokiau nuo tiesioginių vandens purslų ir naudoti pagal gamintojo instrukcijas.
Drėgmės lygį galima stebėti higrometru. Patalpose dažnai siekiama maždaug 40-60 procentų santykinės drėgmės, tačiau tinkamas rodiklis priklauso nuo būsto sąlygų. Jei ant sienų ir lubų nuolat kaupiasi kondensatas, tai ženklas, kad reikia iš naujo įvertinti vėdinimo sistemą.
4. Mažinkite garų kiekį po dušo
Po maudynių palikite veikti ventiliatorių ir, jei įmanoma, atverkite vonios kambario duris. Netoliese esančių patalpų langų pravėrimas taip pat gali padėti pašalinti drėgmę iš būsto, tačiau be ištraukimo sistemos garai gali tiesiog pasklisti po kitus kambarius.
Ant dušo kabinos sienelių ir plytelių likusį vandenį verta nubraukti specialiu guminiu grandikliu. Taip sumažės vandens, kuris vėliau išgaruos į patalpos orą.
Drėgmę taip pat didina labai karštas ir ilgas dušas, šlapi rankšluosčiai, vonios kilimėliai bei skalbinių džiovinimas vonioje. Šiuos daiktus reikėtų kuo greičiau išdžiovinti kitoje vietoje, ypač jei patalpa maža.
Kada drėgmė gali rodyti rimtesnę problemą
Jeigu sienos išlieka šlapios net tada, kai vonios kambarys ilgai nenaudojamas, priežastis gali būti ne vien prastas vonios kambario vėdinimas. Drėgmę kartais lemia vamzdžių nuotėkis, pratekėjimas ar nepakankama sienų izoliacija.
Pelėsis dažniausiai atsiranda kampuose, už baldų, tarp plytelių ir kitose vietose, kur oras juda prastai. Nuvalius pelėsį, bet nepašalinus jo priežasties, problema greičiausiai pasikartos. Todėl svarbu ne tik išvalyti pažeistas vietas, bet ir užtikrinti tinkamą vonios kambario vėdinimą.