Bičių šeimos pasiruošimas žiemai prasideda ne tada, kai avilį užklumpa šalčiai. Lemiamą reikšmę turi rudenį užauginta karta, kuri turės išgyventi kelis mėnesius ir pavasarį išauginti naują perą. Todėl žieminių bičių priežiūra yra vienas svarbiausių darbų baigiantis sezonui.
Šios bitės skiriasi nuo vasarą aktyviai dirbančių individų. Jos mažiau skraido, lėčiau eikvoja sukauptas medžiagų atsargas ir yra geriau pasirengusios ilgam laikotarpiui be skraidymo. Vis dėlto vien jų fiziologinės savybės negarantuoja sėkmingo žiemojimo.
Žieminės bitės nėra atskira veislė
Rudenį išsiritusios bitės dažnai vadinamos žieminėmis todėl, kad jų gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė už vasaros darbininkių. Vasaros sezono metu bitė paprastai gyvena apie 30-40 dienų, nes daug energijos sunaudoja skraidydama, rinkdama nektarą, perdirbdama pašarą ir prižiūrėdama perus.
Rudeninė karta susiformuoja kitaip. Jos organizme būna geriau išvystytas riebalinis kūnas, sukaupiama daugiau maistinių medžiagų, o fiziologiniai procesai vyksta taupiau. Tokios bitės gali išgyventi kelis mėnesius, iki pavasarį šeimoje atsiranda pakankamai naujų jaunų bičių.
Riebalinis kūnas atlieka tam tikro vidinio rezervo vaidmenį. Jis dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda palaikyti organizmo gyvybingumą ir yra susijęs su baltymo vitelogenino gamyba. Šio baltymo daugiau sukaupusios bitės paprastai būna geriau pasiruošusios ilgam žiemojimui.
Pašaras svarbus dar prieš išsiritant bitėms
Rudeninių bičių atsargos pradeda formuotis dar lervos vystymosi metu. Todėl svarbu ne tik tai, kiek maisto liko avilyje žiemai, bet ir kokį pašarą gauna augantis peras.
Ypač reikšmingos žiedadulkės. Iš jų bitės gauna baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, reikalingų normaliam vystymuisi. Jeigu baltyminio pašaro trūksta, rudeninė karta gali būti silpnesnė net ir tada, kai šeimoje pakanka medaus.
Prastesnė pašaro kokybė ar užsitęsęs perų auginimas taip pat gali išsekinti šeimos išteklius. Dėl to bitininkui svarbu vertinti ne vien atsargų kiekį, bet ir bendrą šeimos būklę bei tai, kaip formuojasi paskutinė sezono karta.
Didžiausia grėsmė rudeniniam perui
Viena rimčiausių problemų yra varozės erkė. Ji gali būti perduodama kartu su bitėmis, o rudenį ypač pavojinga dėl poveikio besivystančiam perui. Erkės ne tik silpnina bites, bet ir gali platinti virusines ligas.
Jeigu užkrėtimas didelis, iš pažiūros normaliai atrodanti šeima žiemą gali prarasti daug bičių. Susilpnėję individai trumpiau gyvena, prasčiau atlieka savo funkcijas ir sunkiau išlaiko šeimos gyvybingumą iki pavasario.
Todėl varozės kontrolė neturėtų būti atidėliojama iki paskutinių rudens dienų. Vertėtų stebėti šeimos būklę, įvertinti užkrėtimo požymius ir priemones rinktis pagal konkrečią situaciją bei taikomas bitininkystės rekomendacijas.
Ką patikrinti prieš žiemojimą
Prieš uždarant sezoną naudinga įvertinti kelis pagrindinius dalykus. Žieminių bičių priežiūra apima ne vien maisto atsargų papildymą, bet ir šeimos sveikatos bei stiprumo patikrą.
- ar šeimoje yra pakankamai jaunų, rudenį išsiritusių bičių
- ar matyti pakankamai sveiko perų ploto
- ar maisto atsargos tinkamos kiekiu ir kokybe
- ar nėra ryškių varozės ar virusinių ligų požymių
- ar šeima pakankamai stipri, kad galėtų išlaikyti šilumą žiemą
Silpna ar ligų paveikta šeima žiemoja sunkiau, nes jai tenka sunaudoti daugiau energijos šilumai palaikyti. Tuo metu stipresnė šeima efektyviau išnaudoja atsargas ir turi daugiau galimybių išlikti iki pavasario.
Žieminių bičių priežiūra iš esmės prasideda nuo tinkamai užaugintos rudeninės kartos. Subalansuotas pašaras, pakankamas baltyminių medžiagų kiekis, varozės kontrolė ir laiku atlikta šeimos apžiūra gali turėti daugiau reikšmės nei vien didelis medaus kiekis avilyje.