Invaziniai augalai Rusijoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes patekę į naują aplinką gali sparčiai daugintis ir nustelbti vietines rūšis. Vieni jų į šalį buvo atgabenti tyčia, kiti išplito iš botanikos sodų, sodininkų sklypų ar su užterštomis sėklomis.
Tokie augalai keičia natūralias buveines, mažina augalų įvairovę, gali pakenkti žemės ūkiui ir sukelti sveikatos problemų. Kai kurioms rūšims sustabdyti prireikia ne vienerių metų, o jų naikinimas tampa sudėtingas dėl itin atsparių šaknų ar didelio sėklų kiekio.
Lapinė ambrozija pavojinga ne tik laukams
Lapinė ambrozija (Ambrosia artemisiifolia) į Rusiją pateko XX amžiaus pradžioje. Šis augalas ypač greitai plinta pietiniuose regionuose, dažniausiai palei kelius, geležinkelius ir dirbamuose plotuose.
Didžiausia problema yra ambrozijos žiedadulkės. Jos laikomos stipriu alergenu ir gali sukelti sezoninio alerginio rinito simptomus, o jautresniems žmonėms apsunkinti kvėpavimą. Kai kur žydėjimo laikotarpiu daugėja žmonių, kuriems prireikia medicininės pagalbos.
Ambrozija taip pat smarkiai išsekina dirvožemį ir konkuruoja su žemės ūkio augalais. Vienas augalas gali subrandinti dešimtis tūkstančių sėklų, todėl palankiose vietose piktžolė greitai užima didelius plotus. Dėl šių savybių ji priskiriama karantininėms piktžolėms.
Aukščiausiasis ailantas užima pažeistas teritorijas
Aukščiausiasis ailantas (Ailanthus altissima) kai kur buvo sodinamas kaip dekoratyvus medis, tačiau ilgainiui tapo sunkiai kontroliuojamu augalu. Jis lengvai dauginasi šaknų atžalomis ir gali sudaryti tankius sąžalynus pakelėse, apleistuose plotuose bei kitose žmogaus paveiktose vietose.
Šis medis greitai auga, o jo skleidžiamas kvapas daugeliui žmonių yra nemalonus. Kadangi vietiniai kenkėjai jo beveik nepažeidžia, ailantas gali agresyviai konkuruoti su vietiniais augalais ir pakeisti ištisų teritorijų augaliją.
Baltažiedė robinija išplinta po kirtavietes
Baltažiedė robinija, dar vadinama netikrąja akacija (Robinia pseudoacacia), kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ji dažnai įsitvirtina kirtavietėse ir kitose atvirose vietose, kur greitai plinta šaknų atžalomis.
Susidarius tankiems robinijų sąžalynams, vietinėms rūšims lieka mažiau šviesos ir vietos. Be to, šiuose medžiuose gali apsigyventi kai kurie vabzdžiai kenkėjai, todėl jų plitimas gali turėti neigiamų padarinių aplinkinei augalijai.
Sosnovskio barštis buvo atgabentas kaip pašarinis augalas
Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) į regioną pateko kaip kultūrinis augalas, tinkamas silosui ir pašarui. Jo auginimas tęsėsi kelis dešimtmečius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad augalas kelia rimtą pavojų aplinkai ir žmonėms.
Barštis greitai plinta, subrandina daug sėklų ir gali sudaryti didelius, tankius sąžalynus. Jis nustelbia vietinius augalus, o pažeistose teritorijose ilgainiui keičia visą augalijos struktūrą.
Augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprias reakcijas bei nudegimus. Todėl su Sosnovskio barščiu nereikėtų liestis plikomis rankomis, ypač nežinant, kaip saugiai jį pašalinti.
Invaziniai augalai Rusijoje paplitę nevienodai, tačiau jų plitimo principas panašus. Patekę į naują aplinką jie dažnai neturi natūralių priešų, greitai dauginasi ir išstumia vietines rūšis. Dėl to ankstyvas tokių augalų atpažinimas ir kontroliavimas tampa svarbia gamtosaugos dalimi.