Grybelinės ligos sode dažnai sugrįžta net tada, kai augalai buvo purkšti ir pažeisti lapai kurį laiką atrodė sveikesni. Taip nutinka todėl, kad vienkartinė priemonė paprastai pašalina tik dalį simptomų, tačiau nepakeičia sąlygų, kuriomis ligos sukėlėjai gali išlikti ir vėl išplisti.
Augalų apsauga nuo ligų turėtų būti vertinama ne kaip vienas purškimas, o kaip kelių veiksmų visuma. Reikia stiprinti pačių augalų atsparumą, mažinti ligų sukėlėjų kiekį ir sudaryti jiems kuo mažiau palankias sąlygas.
Kodėl ligos kasmet sugrįžta
Susirgęs augalas dažnai tampa ne aktyviu kovotoju, o tik apsaugos objektu. Jei jo atsparumas silpnas, o aplinkoje yra daug ligų sukėlėjų, net tinkamai parinktas preparatas gali duoti tik laikiną rezultatą.
Po purškimo ligos sukėlėjas nebūtinai visiškai išnyksta. Jo kiekis gali sumažėti tiek, kad pažeidimai kuriam laikui tampa mažiau pastebimi, tačiau likę mikroorganizmai išlieka ir vėliau vėl ima daugintis. Be to, dalis jų gali prisitaikyti prie naudojamų medžiagų.
Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja sezonui nesirinkti vieno preparato ar vienos veikliosios medžiagos. Priemones reikėtų kaitalioti taip, kad skirtingi preparatai veiktų skirtingus ligos sukėlėjo procesus. Taip mažinama atsparių patogeno formų atsiradimo tikimybė.
Vien purškimo ne visada pakanka
Dažna klaida yra laukti, kol pasirodys pirmieji simptomai, o tada visą dėmesį sutelkti į cheminę apsaugą. Toks požiūris primena bandymą spręsti problemą tik tuomet, kai ji jau tapo matoma.
Augalų apsauga nuo ligų bus veiksmingesnė, jei kartu bus rūpinamasi jų augimo sąlygomis. Per tankus sodinimas, prastas oro judėjimas, užsilaikanti drėgmė ir augalų liekanos gali sudaryti patogią aplinką ligoms plisti.
- pašalinkite stipriai pažeistus lapus ir augalų dalis
- nepalikite sergančių liekanų po augalais
- venkite per tankaus sodinimo
- užtikrinkite geresnę oro cirkuliaciją
- laistykite taip, kad lapai kuo mažiau ilgai išliktų šlapi
- kaitaliokite skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius preparatus
Atsparumas prasideda nuo paties augalo
Svarbus ne tik ligos sukėlėjo naikinimas, bet ir augalo gebėjimas atsilaikyti. Tam įtakos turi veislės savybės, augimo sąlygos, mityba ir bendras augalo gyvybingumas.
Veislės, kurios atsparesnės dažniausiai pasitaikančioms ligoms, gali sumažinti problemų mastą, tačiau tai nėra absoliuti garantija. Patogenai laikui bėgant taip pat keičiasi, todėl net atsparūs augalai gali susidurti su naujomis ar pakitusiomis ligos formomis.
Veiksmingesnė grybelinės ligos sode kontrolė prasideda nuo tinkamo augalų pasirinkimo ir nuoseklios priežiūros, o ne nuo bandymo paskutinę minutę išgelbėti jau stipriai pažeistą derlių.
Dirvožemis ir sėjomaina taip pat svarbūs
Ligų sukėlėjų kiekį galima mažinti ne tik purškiant, bet ir keičiant auginimo sąlygas. Sėjomaina padeda sumažinti situacijas, kai tie patys patogenai kasmet randa tą patį augalą šeimininką.
Taip pat svarbu neauginti tos pačios šeimos augalų toje pačioje vietoje be pertraukos, kruopščiai tvarkyti augalų liekanas ir pasirūpinti, kad lysvėse nesikauptų perteklinė drėgmė.
Grybelinės ligos sode retai išsprendžiamos vienu veiksmu. Geriausių rezultatų galima tikėtis tada, kai derinamas atsparių veislių pasirinkimas, tvarkinga aplinka, tinkamas vėdinimas, sėjomaina ir laiku naudojamos skirtingos apsaugos priemonės.