Atėjus žiemai vištų lesalas žiemą dažnai tampa pagrindiniu įtarimu, kai lizduose randama mažiau kiaušinių. Tačiau lesalo pakeitimas ne visada išsprendžia problemą. Kiaušinių dėjimą gali veikti trumpesnė diena, paukščių amžius, plunksnų keitimas ir net užšalęs vanduo.
Šaltuoju metų laiku vištos paprastai deda rečiau nei pavasarį. Todėl nereikėtų tikėtis, kad kiekviena paukštė kiaušinį sudės kasdien, ypač per didesnius šalčius. Vis dėlto tinkamai subalansuotas racionas gali padėti išlaikyti stabilesnį produktyvumą.
Pirmiausia įvertinkite ne lesalą, o laikymo sąlygas
Gruodį dienos šviesos vidutinėse platumose lieka vos apie septynias valandas. Tokio apšvietimo daugeliui vištų nepakanka įprastam dėjimo ritmui palaikyti. Paukščiai taip pat gali nustoti dėti arba sumažinti produktyvumą plunksnų keitimo metu.
Įtakos turi ir amžius. Daugiausia kiaušinių višta paprastai sudeda pirmaisiais dėjimo metais, o trejų ar ketverių metų paukščiai žiemą kartais visai nededa. Todėl vien papildai ar gausesnė lesalo porcija ne visada sugrąžins ankstesnį rezultatą.
Jeigu vištos trumpai būna šviesoje arba pradeda mesti plunksnas, stebuklingas priedas problemos neišspręs. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti visaverčiu lesalu, tinkama vištidės priežiūra ir nuolat prieinamu vandeniu.
Vanduo žiemą ne mažiau svarbus
Kiaušinyje yra daug vandens, todėl jo gamybai paukščiams būtina pakankamai gerti. Suaugusi dedeklė per parą vidutiniškai išgeria apie 200-300 mililitrų vandens. Dešimčiai vištų gali prireikti maždaug 2-3 litrų.
Žiemą dažna problema yra ne vandens trūkumas, o tai, kad jis užšąla. Ryte pripildyta girdykla iki vidurdienio gali būti padengta ledu. Tokiu atveju verta naudoti šildomą pagrindą arba turėti dvi girdyklas, kurias būtų galima keisti kelis kartus per dieną.
Koks turėtų būti vištų lesalas žiemą
Mažam ūkiui patikimiausias pasirinkimas yra visavertis kombinuotasis lesalas, skirtas būtent dedeklėms. Grūdai, kukurūzai, duonos likučiai ar daržovių nuopjovos gali būti tik priedas, bet neturėtų pakeisti pagrindinio raciono.
Dedeklėms skirtame lesale turi būti subalansuotas baltymų, aminorūgščių, kalcio, fosforo, vitaminų ir mikroelementų kiekis. Ant pakuotės verta patikrinti sudėtį. Produktyvioms vištoms dažnai nurodoma apie 16-18 procentų žalių baltymų ir maždaug 3,5-4 procentus kalcio.
Jeigu lesale kalcio yra tik apie 1 procentą, jis gali būti skirtas jaunikliams, broileriams arba bendram paukščių šėrimui. Dedeklėms tokio kiekio dažnai nepakanka, nes kalcis reikalingas kiaušinio lukštui formuoti.
Kada verta galvoti apie papildus
Priedai neturėtų būti pirmas sprendimas. Jei pagrindinis racionas nesubalansuotas, papildomas kukurūzų ar kitų grūdų kiekis gali tik dar labiau iškreipti maistinių medžiagų santykį.
Prie lesalo galima laikyti atskirą indą su mineraliniais priedais, pavyzdžiui, smulkintu lukštu ar paukščiams skirtu žvyru. Šie priedai padeda patenkinti mineralų poreikį, tačiau jie nepakeičia visaverčio lesalo.
Taigi vištų lesalas žiemą turi būti pritaikytas dedeklėms, tačiau kiaušinių skaičių lemia ne vien pašaras. Trumpesnė diena, šaltis, vandens trūkumas, plunksnų keitimas ir paukščių amžius gali būti ne mažiau svarbios priežastys.