Sodas ir daržasKodėl vieni kambariniai augalai žiemą džiūsta, o kiti pūva

Kodėl vieni kambariniai augalai žiemą džiūsta, o kiti pūva

Kambarinių augalų laistymas žiemą ne visada reiškia, kad vandens reikia pilti rečiau. Vieniems augalams šiuo metu būtina ilgesnė sausa pertrauka, kitiems per didelis dirvos pradžiūvimas gali pakenkti. Todėl vienodas laistymo grafikas, pavyzdžiui, kartą per savaitę, dažnai tampa problemų priežastimi.

Ant palangės prie radiatoriaus augantys augalai gali atrodyti panašiai, tačiau jų poreikiai skiriasi. Storalapis, spatifilis ir ciklamenas žiemą reaguoja į vandenį nevienodai, todėl prieš imant laistytuvą verta įvertinti ne tik augalo išvaizdą, bet ir tai, kas vyksta vazono viduje.

Šiluma džiovina lapus, bet ne visada dirvą

Augalai didžiąją dalį vandens išgarina per lapus. Šviesa ir šiluma šį procesą paspartina, tačiau žiemą natūralios šviesos dažnai trūksta, augimas sulėtėja, o šaknys sunaudoja mažiau drėgmės. Tuo pat metu nuo radiatoriaus sklindantis karštas oras gali džiovinti lapų galiukus ir viršutinį dirvos sluoksnį.

Dėl to vazone susidaro apgaulinga situacija: paviršius atrodo sausas ir šviesus, o giliau žemė dar lieka šlapia. Jei tokiu metu augalas palaistomas dar kartą, drėgmė gali užsilaikyti prie šaknų. Ypač pavojinga, kai vazonas stovi šaltoje vietoje, priglaustas prie lango. Vėsioje ir šlapioje dirvoje šaknims ima trūkti oro, jos silpnėja ir gali pradėti pūti.

Drėgmės išsilaikymą taip pat lemia vazono medžiaga, dydis ir žemės sudėtis. Plastikiniai vazonai paprastai džiūsta lėčiau nei neglazūruoti moliniai. Didelis vazonas, kuriame šaknys užima tik nedidelę dalį tūrio, drėgmę išlaiko ilgiau. Tanki durpinė žemė džiūsta lėčiau nei puri, orui laidi žemė su žieve ar perlitu.

Vienas laistymo režimas netinka visiems

Storalapis yra vienas iš augalų, kuriam žiemą dažnai reikia ilgesnės sausros. Jo dirva neturėtų būti nuolat drėgna, todėl prieš laistant verta palaukti, kol substratas gerokai pradžius.

Spatifilis elgiasi priešingai. Jei tarp laistymų žemė visiškai išdžiūsta, jo lapai gali greitai nusvirti. Tai nereiškia, kad augalą reikia laikyti nuolat permirkusį, tačiau jo negalima laistyti pagal tą patį grafiką kaip sausesnę dirvą mėgstantį storalapį.

Ciklamenas dažnai žydi būtent šaltuoju metų laiku. Aktyviai augantis ir žydintis augalas vandens gali pareikalauti reguliariau, tačiau ir jam kenkia užsistovėjusi drėgmė. Laistyti reikėtų tada, kai to reikia šaknims, o ne vien todėl, kad atėjo įprasta savaitės diena.

Kaip patikrinti, ar jau metas laistyti

Patikimiausias būdas yra pakelti vazoną. Iškart po laistymo jis būna sunkus, o pradžiūvus pastebimai palengvėja. Po kelių savaičių tokį skirtumą galima pajusti net ir neapžiūrėjus dirvos.

Pirštu patikrinus paviršių galima sužinoti tik apie viršutinį sluoksnį. Mažame vazone tokio testo dažnai pakanka, tačiau didesniame vazone sausi keli centimetrai dar nereiškia, kad apačioje taip pat sausa. Tikslesniam patikrinimui galima atsargiai įkišti medinį pagaliuką giliau į žemę ir ištraukus įvertinti, ar prie jo prilipo drėgnų gumulėlių.

Vien tik drėgmės matuoklio rodmenimis aklai pasikliauti neverta. Kai kurie nebrangūs prietaisai gali reaguoti į dirvoje esančias druskas ir rodyti netiksliai. Geriausia jo parodymus palyginti su vazono svoriu ir tikru dirvos būviu.

Patikrinkite, kur nuteka vanduo

Kambarinių augalų laistymas žiemą bus saugesnis, jei vazonas turės veikiančias drenažo angas. Parduotuvėse augalai neretai būna įstatyti į dekoratyvų indą be skylučių, todėl po laistymo vanduo lieka apačioje.

Jei po palaistymo vazono dugne susidaro balutė ir ji neišgaruoja kelias dienas, augalo šaknys nuolat mirksta. Tokiu atveju svarbu ne didinti ar mažinti laistymo dažnį, o pašalinti vandens pertekliaus priežastį. Taip pat verta atitraukti vazoną nuo šalto stiklo ir stebėti, kaip greitai pradžiūsta konkreti žemė.

Populiariausi

- Reklama -

Naujausi

- Reklama -

Rekomenduojame

- Reklama -

Skaitykite daugiau