Vokiškoji mišplė sode vis dar laikoma retu ir neįprastu augalu. Šis vaismedis mažai matomas parduotuvėse ar turguose, tačiau gali sudominti tuos, kurie ieško išskirtinio augalo ir nori sulaukti derliaus vėlyvą rudenį.
Mišplė ypatinga tuo, kad jos vaisiai iš pradžių būna kieti, rūgštūs ir sutraukiantys burną. Po šalnų arba kurį laiką pagulėję jie suminkštėja, tampa saldesni, o minkštimas įgauna rudą spalvą ir primena tirštą uogienę ar keptą obuolį.
Vokiškoji mišplė nėra tas pats, kas japoniškoji
Kalbant apie mišplę dažnai painiojamos dvi skirtingos kultūros. Japoniškoji mišplė yra visžalis augalas, kurio oranžiniai vaisiai sunoksta pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Vėsesnio klimato vietovėse ji dažniausiai auginama kaip vazoninis augalas arba laikoma patalpoje.
Vokiškoji mišplė priklauso kitai genčiai ir yra gerokai atsparesnė šalčiui. Tai lapus metantis vaismedis, žydintis vėlyvą pavasarį. Dėl vėlyvo žydėjimo jo žiedai rečiau nukenčia nuo pavasarinių šalnų nei anksti žydinčių vyšnių ar obelų.
Šiltuose kraštuose medis gali užaugti iki 8 metrų, nors sode dažniausiai būna mažesnis. Jo gyvenimo trukmė siekia maždaug 30-50 metų. Šakos sudaro platų vainiką, o tamsiai žali lapai rudenį nusidažo įvairiais rausvais atspalviais.
Neįprasti vaisiai subręsta pačiu vėlyviausiu metu
Mišplės vaisiai paprastai būna nedideli, maždaug 2-3 centimetrų skersmens, nors kai kurių veislių vaisiai gali būti didesni. Jų odelė dažniausiai rausvai ruda, o forma primena mažą obuolį su plačiai atsivėrusiu viršumi.
Derlius sunoksta spalio ir lapkričio mėnesiais, kai dauguma kitų vaismedžių jau būna baigę derėti. Nuskinti vaisiai iš pradžių nėra tinkami valgyti. Jie būna kieti, rūgštūs ir labai sutraukiantys burną.
Tačiau po kelių šalnų arba palaikyti kambario temperatūroje vaisiai pradeda keistis. Minkštimas suminkštėja, paruduoja, o skonis tampa saldus arba saldžiarūgštis. Būtent toks nokimo būdas ir yra vienas įdomiausių šio augalo bruožų.
Kuo išsiskiria mišplės vaisiai
Vokiškosios mišplės vaisiuose yra vitamino C, cukrų, organinių rūgščių ir įvairių mineralinių medžiagų. Tarp jų minimi kalis, geležis, manganas, cinkas ir selenas. Vaisiai taip pat turi B grupės vitaminų bei kitų maistinių medžiagų.
Dėl minkštimo konsistencijos prinokusi mišplė gali būti valgoma šviežia, naudojama desertams, padažams ar uogienėms. Jos skonis nėra panašus į įprastą traškų obuolį, todėl šis vaisius labiau patiks tiems, kurie mėgsta neįprastus rudens derliaus produktus.
Ar verta vokiškąją mišplę sodinti savo sklype
Vokiškoji mišplė sode gali būti auginama ne tik dėl vaisių. Ji dekoratyvi, pavasarį žydi baltais kvapniais žiedais, o rudenį patraukia akį spalvą keičiančiais lapais. Be to, vėlyvas derėjimo laikas leidžia pratęsti savo sodo vaisių sezoną.
Vis dėlto tai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas vietoms, kuriose žiemos labai atšiaurios, o vasaros trumpos ir vėsios. Mišplė geriausiai auga šiltesnio klimato regionuose, kuriuose vasara ilga, o žiema nėra pernelyg atšiauri.
- rinkitės saulėtą ir nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą
- numatykite pakankamai erdvės plačiam vainikui
- derliaus neskubėkite ragauti iškart po nuskynimo
- leiskite vaisiams suminkštėti po šalnų arba laikymo metu
Jeigu sklype norisi neįprasto, dekoratyvaus ir vėlai derančio vaismedžio, mišplė gali būti įdomus pasirinkimas. Ji nereikalauja vien tik gražios išvaizdos priežiūros, nes tinkamomis sąlygomis gali pradžiuginti ir savitu rudens derliumi.