Aktinidijos kolomiktos auginimas gali nustebinti net patyrusius sodininkus. Ši sumedėjusi liana subrandina žalias, pailgas uogas, kurios iš pirmo žvilgsnio primena mažus agurkus ar neįprastai dideles agrastas. Tačiau jų skonis saldus, šiek tiek rūgštus, o aromate juntamos tropiniams vaisiams būdingos natos.
Dar įdomiau tai, kad toks augalas natūraliai auga Tolimuosiuose Rytuose, kur klimatas gali būti itin atšiaurus. Aktinidija kolomikta prisitaikiusi prie labai skirtingų sąlygų ir gali augti vietovėse, kur žiemą temperatūra nukrinta iki maždaug -45 laipsnių.
Ilga liana su nedideliais stiebais
Aktinidija kolomikta yra vijoklinis augalas, dažniausiai užaugantis iki 14 metrų ilgio. Šiltesnėse vietose jos ūgliai gali pasiekti ir maždaug 25 metrų ilgį. Nepaisant įspūdingo aukščio, stiebai nėra labai stori – jų skersmuo paprastai neviršija 5 centimetrų.
Liana į medžius ir krūmus kabinasi apvyniodama juos prieš laikrodžio rodyklę. Vis dėlto ji geba apsivyti tik palyginti plonus, iki maždaug 10 centimetrų storio kamienus ir šakas. Storesnės atramos jai tampa nepatogios, todėl auginant sode būtina pasirūpinti tinkama atrama.
Miške renkasi šviesias ir drėgnas vietas
Natūraliai ši liana dažniausiai aptinkama miško aikštelėse, pakraščiuose, kirtavietėse ir proskynose. Jai patinka vietos, esančios netoli vandens. Apatinė augalo dalis dažniau būna pavėsyje, o lapams ir viršūnei reikia daugiau saulės.
Toks augimo būdas leidžia aktinidijai pasinaudoti tuo, ką suteikia miškas. Šaknys ir apatiniai stiebai apsaugoti nuo tiesioginių spindulių, o viršutinė dalis gali pasiekti šviesą tarp medžių.
Žiedai pasirodo ne iš karto
Pirmųjų žiedų paprastai tenka laukti kelerius metus. Augalas pradeda žydėti maždaug 4-6 metų amžiaus. Žydėjimas trunka apie tris savaites ir vyksta birželį, o žiedai pasižymi pastebimu maloniu kvapu.
Vaisiai subręsta rugpjūtį arba rugsėjį, tačiau ne vienu metu. Dėl netolygaus nokimo ant tos pačios lianos galima rasti ir dar kietų, ir jau sunokusių uogų. Būtent žalsvi, pailgi vaisiai dažniausiai pirmiausia patraukia dėmesį, nes atrodo neįprastai šiaurietiškam sodui.
Augalo išvaizda slepia jo kilmę
Aktinidijos kolomiktos auginimas įdomus ne tik dėl vaisių. Šis augalas primena laikus, kai Tolimuosiuose Rytuose vyravo gerokai šiltesnis klimatas ir čia augo tropinė augalija. Vėliau klimatui vėstant dalis augalų išnyko, tačiau kai kurie gebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Taip susiformavo savotiškas augalų derinys, kuriame greta ištvermingų miško rūšių išliko ir tropinę praeitį primenančių augalų. Aktinidija kolomikta yra vienas įdomiausių tokio prisitaikymo pavyzdžių.
Šiandien jos laukinės formos auginamos ir soduose, ypač vietovėse, kur augalas jau seniai prisitaikė prie vietos klimato. Tinkamai parinkta vieta, atrama ir pakankamai šviesi augalo viršūnė leidžia lianai ne tik augti, bet ir subrandinti išskirtinio skonio vaisius.
