Suglebę pomidorai šiltnamyje ar darže – tikras galvosūkis, ypač kai daigai ką tik persodinti ir tikiesi, kad netrukus jie stiebsis į viršų. Užuot džiuginę vešlia žaluma, kai kurie jų ima leipti, lapai pakinta, kai kur net paruduoja. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad augalas pražuvo.
Tačiau skubėti su išvadomis tikrai neverta. Pomidorai yra kur kas atsparesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net jei dalis lapų prarado spalvą, o stiebas atrodo be gyvybės – tai dar nereiškia, kad daigas nebeatsigaus. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir supratimo, kas jam iš tikrųjų nutiko.
Kokios gali būti šios reakcijos priežastys ir ką daryti, kad suglebę pomidorai atsigautų – netrukus paaiškinsime, remdamasiesi tiek praktika, tiek tuo, ką dažniausiai pamirštame patys.
Kodėl suglebę pomidorai gali taip atrodyti?
Pirmiausia svarbu atminti, kad staigus pomidorų suglebimas dažniausiai nėra mirtinas. Tai gali būti augalo reakcija į pasikeitusias sąlygas – temperatūrą, saulės intensyvumą ar dirvos būklę.
Ką tik persodinti daigai labai jautrūs net ir menkiausiam stresui, o šiemet pavasaris nelepina nei šiluma, nei pastovumu.
Viena iš dažniausių priežasčių – temperatūrų kontrastas. Jei pomidorai auginti ant palangės ir tuomet staiga perkelti į šiltnamį ar lauką, jų lapai gali nudegti net nuo silpnos saulės. Šiuo metu orai dar vėsūs, todėl naktinės šalnos ar ryto vėsa taip pat gali paveikti nesusistiprinusius daigus.
Kita svarbi priežastis – netinkamas laistymas. Jei šaknys gavo per daug vandens arba dirva buvo šalta ir drėgna, augalas gali kurį laiką „sustreikuoti“. Taip pat žalingas ir priešingas scenarijus – jei žemė išsausėjo, o saulė per stipri, lapai nudžiūsta, nes šaknys nepajėgia aprūpinti jų drėgme.
Dar viena aplinkybė – trąšų stygius. Jei daigai ilgai stovėjo vazonėliuose be papildomo maitinimo, o persodinant jiems neduota papildomo starto – jie gali silpnai įsitvirtinti naujoje vietoje ir lėtai leisti naujus lapus. Tai gali pasireikšti kaip glebumas ar lapų spalvos pakitimas.
Ką daryti, kai suglebę pomidorai kelia nerimą?
Jei suglebę pomidorai dar nereiškia, kad reikia juos išrauti. Dažniausiai jie atsigauna, jei suteikiama tinkama priežiūra ir nedaroma papildomų klaidų.
Pirmiausia – nepanikuokite. Vietoj skubėjimo naikinti daigus, geriau atidžiai įvertinkite situaciją.
- Stebėkite viršūnes. Jei jos žalios ir sveikos – tai labai geras ženklas. Augalas dar gyvas, o pažeisti tik apatiniai lapai. Tokiu atveju užtenka juos nuskinti ir palaukti.
- Apsaugokite nuo saulės. Jei pomidorai buvo negrūdinti, verta bent kelioms dienoms pritemdyti šiltnamį (pvz., uždengiant agroplėvele). Tai padės išvengti naujų nudegimų ir sumažins stresą.
- Nelaistykite vakare. Pomidorai labai jautrūs drėgmei, kuri nespėja susigerti iki nakties. Geriausia laistyti ryte, kad šaknys galėtų pasisavinti vandenį dienos metu.
- Tręškite švelniai. Pirmosiomis dienomis po pasodinimo venkite stiprių trąšų. Geriau naudoti švelnias aminorūgščių priemones, bananų žievių ištraukas ar labai praskiestą amonio salietrą.
- Apkupčiuokite stiebą. Aplink augalo pagrindą supilkite žemės „kalnelį“ – tai padės šaknims išlikti stabilesnėms, o daigui – tvirčiau įsitvirtinti.
Paprasti veiksmai dažnai duoda geresnį efektą nei brangios priemonės ar skubotas išrovimas. Pomidorai – ištvermingi augalai, tereikia jiems šiek tiek kantrybės ir šilumos.
Kokios trąšos padeda atgaivinti pomidorus?
Kai augalas patiria stresą, svarbu jam duoti ne per stiprų, bet tikslinį impulsą. Ne visos trąšos tinka šiam etapui – kai kurios gali dar labiau pabloginti situaciją, jei naudojamos ne laiku ar per gausiai. Todėl verta rinktis švelnesnius, augalą stiprinančius variantus.
Labai pasiteisina medžio pelenai – tai natūrali kalio ir kalcio trąša, kuri papildomai mažina dirvos rūgštingumą. Tinka pabarstyti aplink augalo stiebą ar šiek tiek įterpti į paviršių – tik nepersistenkite, pakanka žiupsnio aplink vieną daigą.
Dar vienas paprastas būdas – banano žievelė. Žievėles skystyje gausu kalio ir fosforo, kurie padeda stiprinti šaknis ir skatinti lapų augimą. Žieveles galima mirkyti vandenyje kelias dienas, o paskui tuo skysčiu palaistyti pomidorų daigus.
Jei norisi greitesnio poveikio – galima panaudoti ir aminorūgščių pagrindu pagamintas trąšas, kurios padeda augalui atsistatyti po streso ir greičiau pradėti augti. Tačiau svarbu nenaudoti per koncentruotų tirpalų – pradžioje tinka tik silpnas palaikomasis maitinimas.
Švelni pradžia duoda geresnį rezultatą nei agresyvi trąšų dozė. Suglebę pomidorai dažniausiai atsigauna, jei gauna būtent tai, ko jiems tuo metu labiausiai reikia – šilumos, lašelį maisto ir laiko.
Dar galima viską išgelbėti
Kai pamatai suglebusius pomidorus, širdis neretai nusirita į kulnus – ypač jei juos auginai nuo sėklos, rūpinai kiekvienu daigeliu. Bet augalai dažnai stipresni nei atrodo. Net kai lapai atrodo pavargę, o spalva – praradusi gyvybę, svarbiausia pažiūrėti į viršūnes. Jei jos gyvos – šansų dar yra daug.
Oras pagaliau ima šilti, o tai reiškia, kad augalų savijauta greitai pasikeis. Svarbiausia šiuo metu – neperlaistyti, nepridėti per daug trąšų ir leisti jiems atsitiesti savo tempu. Jei viršūnė žalia – tai ženklas, kad gyvybė vis dar teka ir augalas tik laukia geresnių sąlygų.
Suglebę pomidorai – ne pabaiga, o tik nedidelis iššūkis. Leiskim jiems šiek tiek laiko, šilumos ir švelnios priežiūros – ir netrukus lysvėje vėl matysim tvirtus, žalius krūmelius.
