Pusryčių nevalgymas ilgą laiką buvo vertinamas kaip nekaltas pasirinkimas – ypač tarp skubančių ar besilaikančių protarpinio badavimo režimo. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad nuolatinis pirmojo dienos valgymo praleidimas turi savo kainą.
Iš pradžių organizmas gali prisitaikyti – energijos tarsi pakanka, o svoris netgi mažėja. Tačiau už šį tariamą efektyvumą dažnai slepiasi lėtas medžiagų apykaitos silpnėjimas, cukraus svyravimai kraujyje ir didėjanti hormoninė įtampa.
Ypač jautrūs tokiam režimui yra virškinimo organai. Skrandžio rūgštingumas, tulžies išsiskyrimo ritmas ar net žarnyno mikroflora – visa tai susiję su maistu, kurio ryte negaunama.
Laikui bėgant pusryčių atsisakymas gali ne tik paveikti fizinę sveikatą, bet ir turėti įtakos nuotaikų kaitai, koncentracijai bei ilgalaikei širdies ir kraujagyslių būklei.
Kas vyksta su organizmu be pusryčių?
Kai praleidžiame pusryčius, organizmas priverstas ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Iš pradžių tai gali būti naudinga – kūnas ima deginti glikogeno atsargas, o vėliau – ir riebalus. Tačiau ilgainiui tai tampa stresu kūnui.
Ilgesnis maisto vengimas rytais gali išbalansuoti insulino veiklą. Kraujyje staigiai šokinėjantis cukraus lygis lemia ne tik energijos bangavimą, bet ir padidėjusį potraukį nesveikiems užkandžiams vėliau dieną.
Hormonai, tokie kaip kortizolis, taip pat gali sukilti. Tai gali paskatinti uždegiminius procesus organizme, o kartu paveikti nuotaiką, miego kokybę ir net odos būklę.
Be to, praleidžiant pusryčius mažėja galimybė gauti visų reikalingų mikroelementų – ypač B grupės vitaminų, magnio ir skaidulų. Tai gali atsispindėti sumažėjusiu darbingumu ir prastesne bendra savijauta.
Pasekmės, kurios pasirodo po metų
Iš pradžių pusryčių nevalgymas gali atrodyti patogus sprendimas – mažiau kalorijų, greitesnis rytas, lengvumo pojūtis.
Tačiau laikui bėgant organizmas pradeda siųsti signalus, kad toks režimas jam netinka. Deja, šie signalai dažnai būna tylūs – kol virsta problemomis.
Pusryčių atsisakymas sutrikdo paros ritmus, kurie reguliuoja virškinimą, hormonų veiklą, netgi imuninę sistemą.
Mitybos specialistai pastebi, kad žmonės, ilgą laiką nevartojantys pusryčių, dažniau kenčia nuo lėtinio nuovargio, svorio šuolių ar virškinimo problemų.
Ką rodo ilgametis pusryčių nevalgymas:
- Sutrikęs gliukozės kiekio reguliavimas – padidėja rizika diabetui
- Dažnesni uždegiminiai procesai organizme
- Sulėtėjusi medžiagų apykaita ir svorio augimas, net su mažesniu kalorijų kiekiu
- Didėjanti „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje
- Sumažėjęs dėmesio išlaikymas, atminties pablogėjimas
- Lėtinis nuovargis, ypač po pietų
Šios būklės nepasirodo per savaitę – jos vystosi metų metus. Todėl svarbu ne tik žiūrėti, kaip jaučiamės dabar, bet ir kokį pamatą dedame savo sveikatai ateityje.
O kartais tam užtenka vieno nedidelio įpročio – sočių, kokybiškų pusryčių.
Kokie pusryčiai iš tikrųjų naudingi?
Ne visi pusryčiai turi vienodą poveikį organizmui. Svarbiausia – ne tik valgyti, bet ir pasirinkti tinkamus produktus, kurie padės išvengti cukraus šuolių bei suteiks ilgalaikės energijos.
Jei rytą pradedame vien saldžia bandele ar kava su cukrumi, efektas būna priešingas – energija greitai išsenka, o po valandos vėl norisi užkandžiauti.
Kur kas geriau rinktis subalansuotus pusryčius, kuriuose būtų šiek tiek baltymų, sveikųjų riebalų ir sudėtinių angliavandenių. Toks maistas ne tik ilgiau suteikia sotumo jausmą, bet ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje visai dienai.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jaučiatės po pusryčių. Jei atsiranda mieguistumas ar sunkumas – galbūt vertėtų koreguoti porcijas ar pasirinkti mažiau perdirbtus produktus
Pusryčiai turėtų būti ne apkrova, o startas: sklandus, lengvas, bet tvirtas.
Mažas įprotis, didelė įtaka
Pusryčių nevalgymas gali atrodyti nereikšmingas – ypač kai trumpuoju laikotarpiu nepastebima jokių didelių pokyčių. Tačiau būtent tylūs, ilgai trunkantys procesai organizme vėliau virsta sveikatos problemomis.
Kasdienis rytinis valgymas padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, apsaugo nuo gliukozės šuolių ir suteikia pagrindą gerai savijautai visai dienai. Tai tarsi raktas, kuris įjungia organizmo vidinę sistemą ir padeda jai veikti darniai.
Ir net jei iki šiol pusryčių praleidote – niekada nevėlu pradėti. Pakanka kelių rytų su geru, subalansuotu maistu, kad organizmas pradėtų reaguoti – su daugiau energijos, mažesniu stresu ir stipresne sveikata.
