Vaistažolės imuniteto stiprinimui sulaukia vis daugiau dėmesio. Ne tik todėl, kad jos natūralios, bet ir dėl to, kad jų poveikis dažnai pastebimas greičiau nei vartojant įprastus papildus.
Vitaminas C laikomas pagrindiniu imuninės sistemos pagalbininku, tačiau kai kurios žolelės savo poveikiu gali jį lenkti. Tereikia žinoti, kurias rinktis ir kaip jas vartoti.
Gamtos siūlomos priemonės veikia giliai ir be šalutinio efekto – jos ne tik stiprina apsaugines organizmo funkcijas, bet ir valo kraują, ramina nervų sistemą, gerina miegą.
Toliau apžvelgsime efektyviausias žoleles, kurias verta turėti namuose tiems, kas nori sustiprinti imunitetą natūraliai ir veiksmingai.
Stipriausios žolelės, kai imunitetas nusilpęs
Kai organizmas pavargęs, dažnai sergama ar jaučiamas nuolatinis nuovargis, vien tik vitaminų nepakanka.
Imuninė sistema reaguoja į ilgalaikį stresą, miego trūkumą, netinkamą mitybą.
Tokiu metu verta į pagalbą pasitelkti gamtos galią – vaistažolės imuniteto stiprinimui veikia giliai ir padeda atstatyti pusiausvyrą.
1. Ežiuolė
Viena populiariausių žolelių, padedančių stiprinti organizmo atsparumą. Ji veikia greitai – skatina baltųjų kraujo kūnelių veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda greičiau įveikti virusines infekcijas.
Geriausia rinktis ežiuolės arbatą ar spiritinę ištrauką – ypač pajutus pirmuosius peršalimo požymius. Vartojama keletą dienų iš eilės, po truputį, geriausiai tarp valgių.
2. Juodasis šeivamedis
Šeivamedžio žiedai ir uogos veikia kaip natūralus antivirusinis ir karščiavimą mažinantis preparatas. Jo poveikis švelnus, bet efektyvus – padeda atsigauti po gripo, mažina gerklės skausmą, slopina kosulį.
Iš žiedų verdama arbata, o uogos gali būti džiovinamos ar verdamos į sirupą. Rudenį verta pasiruošti atsargų visam šaltajam sezonui – sirupas tinka ir vaikams, ir suaugusiems.
3. Gaurometis
Nors dažnai žinomas kaip vyriškų arbatų sudedamoji dalis, gaurometis padeda ir bendram organizmo stiprinimui. Jis mažina vidaus uždegimus, valo kraują ir gerina bendrą savijautą.
Arbata iš džiovintų gauromečio lapų švelni, malonaus skonio, tinkama kasdieniam vartojimui. Geriama ryte arba dienos metu, kad sustiprintų organizmo atsparumą.
4. Pušų spygliai
Pušų spyglių arbata yra senas, bet pamirštas imunitetą stiprinantis būdas. Ji turtinga vitamino C, eterinių aliejų ir antioksidantų, kurie padeda apsivalyti kvėpavimo takams ir gerina atsparumą infekcijoms.
Spyglius reikia rinkti nuo šviežių, sveikų šakų, geriausia žiemą arba ankstyvą pavasarį. Užpilti karštu vandeniu ir palaikyti bent 15 minučių – gėrimas gaivus, šiek tiek dervingas, bet labai naudingas.
5. Raudonėlis
Nors dažniausiai naudojamas kaip prieskonis, raudonėlis yra tikras natūralus antibiotikas. Jis naikina bakterijas, stiprina gleivinių apsaugą ir padeda greičiau atsigauti po peršalimo ar kvėpavimo takų infekcijų.
Iš raudonėlio galima virti arbatą, daryti užpilą su medumi arba įmaišyti į inhaliacijas. Kvapas stiprus, tačiau poveikis juntamas jau po kelių dienų reguliaraus vartojimo.
6. Imbieras
Tai šaknis, kuri žinoma visame pasaulyje, bet lietuviai dažnai ją naudoja tik peršalus. Tuo tarpu nuosekliai vartojant imbierą galima sustiprinti imunitetą ilgam laikui – jis gerina kraujotaką, mažina uždegimą ir padeda kovoti su virusais.
Imbieras tinka tiek šviežias – pavyzdžiui, tarkuotas į vandenį su citrina – tiek džiovintas ar milteliais. Nedidelis kiekis kasdien tampa veiksminga organizmo apsauga.
Šios vaistažolės imuniteto stiprinimui gali būti vartojamos ne tik pavieniui, bet ir kaip mišiniai – jų poveikis tuomet dar stipresnis ir labiau subalansuotas.
Kaip vartoti vaistažoles kasdien?
Net ir stipriausios vaistažolės imuniteto stiprinimui veikia geriausiai tada, kai tampa kasdienio gyvenimo dalimi.
Nepakanka jų išgerti kartą, kai jau sergama – svarbu vartoti reguliariai, mažomis dozėmis, stebint, kaip organizmas reaguoja.
Gera žinia ta, kad dauguma žolelių lengvai pritaikomos – galima pasirinkti ne tik arbatų, bet ir kitų formų: užpilų, sirupų, prieskonių ar vonių.
Svarbu įtraukti šiuos dalykus be spaudimo, o natūraliai – kaip malonius ritualus.
Paprasti būdai vartoti žoleles kasdien:
- Rytinė arbata – vietoj kavos ar įprasto gėrimo išbandyk puodelį ežiuolės ar gauromečio arbatos.
- Prieskoniai maistui – raudonėlis, čiobrelis, imbieras ar net džiovintos pušų spyglių dulkės gali būti dedami į sriubas, troškinius ar glotnučius.
- Savaitgalio sirupas – iš šeivamedžio uogų ar imbiero galima pasigaminti natūralų sirupą, kurį geri mažais šaukšteliais visai šeimai.
- Žolelių vonios – vakarinė vonia su ežiuolės ar gauromečio nuoviru ramina ne tik kūną, bet ir imuninę sistemą.
Net ir vienas iš šių įpročių, kartojamas nuosekliai, jau po kelių savaičių gali pastebimai pagerinti savijautą. O svarbiausia – tai natūralus būdas stiprinti organizmą be šalutinio poveikio.
Išvada: stiprus imunitetas – ne tik nuo papildų
Sintetiniai papildai turi savo vietą, tačiau ilgalaikis poveikis dažnai pasiekiamas tik tada, kai į pagalbą pasitelkiamos vaistažolės imuniteto stiprinimui.
Skirtingai nei greitai veikiantys vaistai, žolelės kuria tvirtą pagrindą – palaipsniui stiprina, balansuoja ir harmonizuoja visą organizmą.
Reguliarus natūralių arbatų gėrimas, žolelių įtraukimas į maistą ar net paprastas kvėpavimas jų aromatu gali tapti kasdieniu, bet veiksmingu ritualu.
Ir būtent toks santykis su augalais – ne priverstinis, o gyvas ir įtraukiantis – daro tikrą pokytį.
Kai imunitetas stiprus iš vidaus, kūnas greičiau atpažįsta pavojų, greičiau atsistato po ligos ir mažiau reaguoja į stresą. O tai – tikrasis sveikatos pamatas.
