Ne visi turi šiltnamį, bet beveik visi nori raudonų, saldžiarūgščių, prinokusių pomidorų savo darže. Laimei, kai kurios veislės tam puikiai pritaikytos – net ir vėsesnėmis, lietingomis vasaromis jos spėja sunokti lauke ir džiugina derliumi be papildomos pastogės.
Svarbu pasirinkti ne atsitiktinai, o žinoti, kurios veislės pasižymi atsparumu orų svyravimams, ligoms ir netgi vėjui.
Tokie pomidorai augantys lauke dažniausiai būna ankstyvi, neaukšti, su stipria šaknų sistema ir storais stiebais, atlaikančiais vasaros iššūkius.
Patikimiausi – tie, kurie kasmet grįžta į lysves ir įrodo savo vertę net prastesniais sezonais. Kai kurie pomidorai sugeba užaugti net po lietingų gegužės savaičių, vėjuotų birželių ar vėlyvų šalnų.
Ir jiems visai nereikia būti po plėvele ar stikliniu gaubtu.
Patikrintos veislės, kurios dera lauke net sudėtingomis sąlygomis
Kartais pomidorai tampa tikrais išgyvenimo meistrais. Kai vasara vėsi, o šiltnamyje vietos nebėra, į pagalbą ateina būtent lauko veislės.
Kai kurios iš jų net stebina savo atsparumu – jos nenuleidžia lapų nuo vėjo, nesukrinta nuo lietaus ir sugeba duoti vaisių net tada, kai šiltnamio augalai stringa.
Tarp tokių galima išskirti Betalux – žemą, labai ankstyvą ir gausiai derantį pomidorą. Jo vaisiai raudoni, apvalūs, puikaus skonio net nepalankiais metais.
Promyk taip pat vertinamas už ankstyvumą ir atsparumą ligoms. Šis pomidoras žemas, tankus, dažnai uždera pirmasis darže.
Šejk – viena tų veislių, kurios tinka norintiems ilgesnio derliaus laikotarpio. Jo pailgi, mėsingi vaisiai puikiai laikosi, tinka konservavimui, o pats augalas atsparus tiek temperatūrų svyravimui, tiek ligoms.
Raudonkepuraitė – ne tik dėl gražaus pavadinimo. Tai veislė, kuri subręsta greitai, dera gausiai, ir yra labai gerai pritaikyta Lietuvos klimato lauko sąlygoms.
Nemažai daržininkų džiaugiasi ir japoniškais pomidorais. Jie dažnai būna žemi, bet stiprūs ir itin skoningi – ypač jei pasodinami į lengvai šildomą, pietinę daržo pusę.
Kaip paruošti dirvą ir vietą – kad pomidorai augantys lauke tikrai subręstų
Net ir geriausios veislės nepadės, jei žemė bus per sunki ar vieta per vėjuota. Lauko pomidorams labai svarbi saulė – bent 6–8 valandos šviesos per dieną yra būtinos, kad vaisiai sunoktų laiku.
Žemė turėtų būti lengva, puri, gerai nusausinta. Jei dirva molinga, verta ją pagerinti kompostu, durpėmis ar smėliu. Svarbu, kad šaknys neužmirktų, bet ir neišdžiūtų – lauko pomidorai jautrūs kraštutinumams.
Renkantis vietą verta vengti stiprių vėjų – ypač pavasarį, kai augalai dar silpni. Gali padėti tvorelė, aukšti augalai ar net paprastas vėjo barjeras iš agroplėvelės.
Svarbiausi dalykai sodinant:
- Dirva – lengvai šilta, derlinga, neužmirkstanti
- Vieta – saulėta, apsaugota nuo vėjo
- Laistymas – reguliarus, bet ne per gausus
- Atstumas tarp augalų – bent 50–60 cm
Laistydami, stenkitės nešlapinti lapų – tai gali išprovokuoti ligas, ypač vėsiomis vasaromis. Jei žemė sausa, laistykite ryte, kad augalai per dieną spėtų susistiprinti.
Net ir lauke verta pomidorus paremti – kai kurios veislės augina gana sunkius vaisius, o vėjas gali lengvai palaužti jų stiebus. Paprasti kuoliukai ar virvelės tarp jų – puiki apsauga ir forma.
Lauke sodintų pomidorų sėkmę lemia ne tik veislė, bet ir priežiūros niuansai
Pomidorai augantys lauke iš tiesų gali džiuginti derliumi net tada, kai metai permainingi. Tačiau jiems reikia daugiau dėmesio nei tiems, kurie auga šiltnamyje. Viskas prasideda nuo tinkamo daigų užauginimo – stiprus, žemas, tvirtas daigas yra pusė sėkmės.
Sodinant verta stebėti orus – net ir atspariausios veislės nepakenčia šalnų. Jei naktimis vis dar šąla, geriau šiek tiek palaukti arba pradinėmis dienomis pridengti pasodintus daigus neaustine medžiaga. Tai padės jiems švelniau pereiti į lauko sąlygas.
Tręšimas taip pat turėtų būti apgalvotas. Per daug azoto – ir gausite daug lapijos, bet mažai vaisių. Todėl pravartu naudoti subalansuotas trąšas su fosforu ir kaliu, kurios skatina žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
Jei lietingas sezonas užsitęsia, verta mulčiuoti žemę po krūmeliais – tai padės išlaikyti šaknų šilumą ir sumažins ligų riziką. Pomidorai jautrūs grybelinėms ligoms, todėl kuo mažiau kontakto tarp lapų ir drėgnos žemės – tuo geriau.
Pomidorai, nors ir atrodo paprasti, yra jautrūs signalams iš aplinkos. Stebint jų lapų spalvą, stiebų stiprumą ir žiedų kiekį, galima laiku pastebėti, ko jiems trūksta – drėgmės, šilumos ar maisto. Būtent ši stebėsena dažnai ir lemia, ar lauko derlius bus kuklus, ar gausus.
Kodėl verta auginti pomidorus lauke – net ir rizikuojant
Pomidorai augantys lauke subręsta kitaip nei šiltnamiuose – jų skonis sodresnis, žievelė tvirtesnė, o aromatas stipresnis. Tai ne tik nuomonė, bet ir praktinė patirtis tų, kurie jų paragavo tiesiai nuo krūmo saulėtą dieną. Tokie pomidorai dažnai būna mažesni, bet intensyvesnio skonio.
Be to, lauko pomidorai rečiau perauga. Kadangi jų augimo sąlygos kiek griežtesnės, jie vystosi lėčiau, bet darniau. Vaisiai būna tvirtesni, mažiau linkę trūkinėti ar pūti, o jų laikymo trukmė – ilgesnė.
Dar viena priežastis juos rinktis – atsparumas. Nemažai lauko veislių ištveria lietų, vėją, net ir trumpalaikį temperatūros kritimą. Toks augalas „užsigrūdina“ ir tampa stipresnis. Nors pirmosiomis savaitėmis gali atrodyti silpnesni, vasaros viduryje dažnai lenkia net šiltnamio augintinius.
Galiausiai, lauke auginti pomidorai tiesiog sugrąžina ryšį su natūralia daržininkyste – kai augalas prisitaiko prie aplinkos, o ne aplinka prie jo. Tai augimo džiaugsmas, kuris atneša ne tik vaisių, bet ir pasididžiavimo.
Apibendrinimas
Kartais pomidorų sezonas būna trumpas, kartais – stebėtinai dosnus. Bet tie, kurie kasmet sodina bent kelias lauko veisles, žino: vieni metai gali nustebinti, net jei prognozės buvo niūrios. Ir net jeigu kelios kekės liks neprinokusios – tai vis tiek vertas bandymas.
Lauko pomidorai neretai tampa kiemo puošmena. Jų nedideli, bet tvirti krūmai lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų – ir molingo dirvožemio, ir vėjuotų vietų. Jie kuria savą mikroklimatą, o jų kvapas, šiltoje vasaros saulėje, primena senus daržus prie senelių namų.
Renkantis sėklas verta dairytis tų veislių, kurios jau įrodė atsparumą ir derlingumą būtent lauko sąlygomis. Tokie pomidorai augantys lauke dažnai atsiskleidžia ryškiau nei šiltnamio kolegos – tiek skoniu, tiek savo charakteriu.s
