Agurkai gali augti ir be jokios žmogaus pagalbos – tiesiog šliaužti, šakotis, virsti į žalią raizgalynę. Tačiau jei norisi daugiau vaisių ir mažiau ligų, verta susimąstyti: ar reikia skabyti agurkų atžalas?
Nuomonės tarp daržininkų išsiskiria. Vieni agurkus skabo reguliariai, kiti leidžia jiems augti natūraliai. Vis dėlto, daug kas priklauso nuo to, kur ir kaip tie agurkai auga – šiltnamyje ar lauke, ant virvės ar tiesiog lysvėje.
Skynimo logika: vieta, augimo aukštis ir derliaus siekis
Agurkų krūmeliai vasarą plečiasi taip greitai, kad kartais net neaišku – džiaugtis žaluma ar pradėti karpyti? Vieni augina agurkus lauke ir leidžia jiems augti laisvai, kiti šiltnamyje griežtai skabo kiekvieną atžalą. Bet ar tai būtina?
Klausimas „Ar reikia skabyti agurkų atžalas“ kasmet sugrįžta į daržininkų diskusijas. Atsakymai skirtingi – ir vis dėlto, kiekvienas jų turi savą logiką, priklausančią nuo to, kur auga agurkai ir ko iš jų tikimasi.
1. Šiltnamyje – būtina formuoti.
Kai agurkai auga vertikaliai, ant virvės, jų atžalos labai greitai sukuria per tankų, sunkiai vėdinamą sąžalyną. Tai padidina ligų riziką ir mažina derlių.
Todėl patyrę daržininkai šiltnamyje agurkų atžalas skabo be išlygų – ypač iki 70 cm aukščio. Vėliau, kai augalas jau stiprus, kai kurias atžalas galima palikti, bet jas verta trumpinti.
2. Lauke – skabymas nebūtinas, bet gali padėti.
Jei agurkai auga tiesiai lysvėje, daugelis jų neskabo – leidžia laisvai plisti. Tokiu atveju augalas pats reguliuoja augimą, o derlius dažnai būna natūraliai paskirstytas.
Visgi, jei atžalos pernelyg tankina, galima jas rečiau patrumpinti – taip pagerės šviesos patekimas ir oro judėjimas.
3. Skabyti tik ūsus – mitas ar išeitis?
Kai kurie daržininkai skina tik ūsus, manydami, kad tai užtenka norint kontroliuoti augimą. Tačiau realiai tai mažai ką keičia.
Ūsai reikalingi augalui kabintis, o vaisius duoda atžalos. Todėl derliaus kokybei labiau įtakos turi šoninių atžalų formavimas nei pačių ūsų pašalinimas.
4. Trumpinimas – kompromisas tarp laisvės ir kontrolės
Ne visi daržininkai nori griežtai skabyti kiekvieną atžalą. Kai kurie renkasi paprastesnį variantą – ne pašalinti, o tik trumpinti. Toks būdas padeda palaikyti augalo formą ir kartu leidžia šoninėms atžaloms duoti vaisių.
Pavyzdžiui, viena daržininkė dalijosi, kad nugnybia atžalą tik tada, kai jau matyti pirmieji agurkėliai. Tai leidžia augalui augti natūraliai, bet neperkrauti savęs lapija.
5. Kiek žmonių – tiek nuomonių
Vienas iš ryškiausių dalykų – nėra vieno universalaus atsakymo. Kai kurie skabo viską, kiti – nieko, dar kiti skina ir ūsus, ir atžalas, bet tik tam tikru metu.
Komentaruose galima rasti visko: nuo tvirtų „taip, būtinai“ iki „niekada gyvenime neskabiau“. Tiesa paprasta – svarbu stebėti savo augalus, o ne aklai taikyti vieną schemą visiems atvejams.
Kada ir kaip skabyti – kad agurkai duotų daugiau vaisių
Nors kiekvienas daržininkas turi savų taisyklių, laikas atžalų skabymui visgi turi reikšmę. Tinkamas metas leidžia augalui greičiau atsistatyti ir nukreipti jėgas į vaisių auginimą, o ne į lapiją.
Tik neskubėkite. Jei agurkas dar silpnas arba neseniai persodintas, geriau palaukti, kol jis įsitvirtins. Skabymas per anksti gali tik sulėtinti augimą.
Ką verta prisiminti skabant atžalas:
- Skinti ryte – kai augalas dar gyvybingiausias, o žaizdelės greičiau užsitraukia.
- Naudoti aštrias žirkles arba nagus – kad nesutrintumėte stiebų.
- Skinti prie pat stiebo – nepaliekant stagarėlių.
- Nepersistengti – jei pašalinsite visas atžalas, augalas neturės iš kur duoti derliaus.
- Po skabymo palaistyti – tai padeda augalui greičiau atsigauti.
Net ir šiek tiek patrumpinus atžalas, agurkas į tai reaguoja – dažnai iškart po to užmezga daugiau žiedų. Tai – subtilus, bet veiksmingas triukas.
Kaip agurkai reaguoja į skabymą – stebėjimas svarbiau nei taisyklės
Skabant agurkų atžalas, verta stebėti ne tik tai, kiek jų yra, bet ir kaip jos elgiasi. Jei viena atžala greitai vejasi pagrindinį stiebą ir ima dominuoti – ji gali „pavogti“ visą augalo energiją. Tokią verta pašalinti pirmiausia.
Tarp daržininkų pastebima, kad po pirmojo skabymo augalai tarsi „atsibunda“. Jie pradeda leisti daugiau šoninių šakelių, bet jei jos reguliariai trumpinamos, augimas tampa tvarkingas, o vaisiai – geriau subrendę.
Kartais pakanka pašalinti tik kelias perteklines atžalas, kad vėl matytųsi žiedai, geriau patektų saulė. Tai itin svarbu lietingais ar debesuotais vasaros periodais, kai agurkai greičiau linksta sirgti.
Sakyti, kad yra vienas taisyklingas būdas – klaidinga. Augalas viską parodo pats – tereikia žiūrėti į jo reakciją.
Išvada
Vieno atsakymo į klausimą ar reikia skabyti agurkų atžalas nėra – viskas priklauso nuo auginimo sąlygų, pasirinkto metodo ir jūsų pačių stebėjimo. Jei agurkai tankėja, silpsta, mažėja derlius – verta formuoti. Jei jie klesti ir be intervencijos – galbūt neverta nieko keisti.
Patyrę daržininkai linkę skinti atžalas šiltnamyje, o lauke dažniau leidžia augti natūraliai. Tačiau svarbiausia – augalų stebėjimas, individualus priėjimas ir gebėjimas prisitaikyti prie kiekvienos situacijos.
