Kai prastai auga agurkai, daugelis daržininkų skuba juos tręšti ar gausiau laistyti. Tačiau net ir tada situacija nesikeičia – daigai lieka smulkūs, stiebai silpni, o derlius pavėluoja.
Dažniausiai lėtas augimas rodo, kad trūksta ne maisto, o pamatinių sąlygų: šilumos, mikroelementų ar net tinkamos kaimynystės su kitais augalais.
Agurkai jautrūs viskam – nuo dirvos iki vėjo. O geri rezultatai atsiranda tik tada, kai supranti, kokios smulkmenos jiems iš tikrųjų svarbios.
Kodėl agurkai neauga – priežastys, kurias verta patikrinti pirmiausia
Net ir prižiūrint agurkus atidžiai, jų augimas kartais sustoja. Taip nutinka ne be priežasties – augalas dažnai siunčia signalus, kad kažko trūksta ar per daug.
Kai prastai auga agurkai, pirmiausia verta žvilgtelėti į kelias dažniausias problemas. Jos gali būti tiek dirvožemio, tiek priežiūros ar net oro sąlygų klausimas.
Dažniausios priežastys, kodėl agurkai nepradeda augti:
- Per šalta dirva. Jei naktimis temperatūra žema, šaknys neveikia aktyviai.
- Netinkamas laistymas. Per daug ar per mažai vandens vienodai kenkia.
- Maistinių medžiagų trūkumas. Agurkams reikia ne tik azoto, bet ir kalio bei magnio.
- Dirvožemio rūgštingumas. Per rūgšti ar šarminė žemė stabdo maisto medžiagų įsisavinimą.
- Stresas dėl persodinimo. Jei sodinukai buvo pažeisti, jie ilgai adaptuojasi.
- Per daug piktžolių. Jos „suvalgo“ šviesą ir maistines medžiagas.
Atpažinę bent vieną iš šių kliūčių, galite greitai reaguoti ir pasukti agurkų augimą tinkama kryptimi. Laiku išsprendus problemą, jie vėl ima leisti naujus lapus ir šakotis.
7 būdai, kaip paspartinti agurkų augimą – nuo paprastų iki netikėtų
Kai agurkai stovi vietoje ir neauga, nereikia iškart griebtis trąšų. Kartais viską išsprendžia paprasta, bet laiku pritaikyta priemonė. Štai ką naudoja patyrę daržininkai:
1. Laistymas šiltu vandeniu
Agurkai nemėgsta šalto šoko. Jei laistysite juos šaltu vandeniu tiesiai iš šulinio ar čiaupo, šaknys patiria stresą ir augimas sustoja. Naudokite šiltą, bent 20–22 °C vandenį – tai paskatina šaknų darbą.
2. Mulčiavimas šiaudais ar žole
Mulčias saugo drėgmę, sulaiko piktžoles ir sušildo dirvą. Tai itin svarbu šaltomis naktimis ar sausros metu. Be to, ir pačiam mažiau darbo.
3. Sudygusių garstyčių ar pupelių „kaimynystė“
Agurkai mėgsta azotą – o šie augalai jį fiksuoja natūraliai. Jei šalia pasodinsite garstyčių ar pupelių, žemė taps gyvesnė, o agurkai – vešlesni.
4. Pelenai – natūralus kalio šaltinis
Barstykite šiek tiek medžio pelenų aplink augalus. Tai skatina vaisių formavimąsi ir stiprina augalų imunitetą. Svarbu nepadauginti – pakanka žiupsnio kas 10–14 dienų.
5. Palaikymas su virve ar tinklu
Kai agurkai guli ant žemės, jiems trūksta šviesos, siaučia ligos. Pakėlus juos aukštyn, oras cirkuliuoja geriau, o augimas suaktyvėja.
6. Išrūgų arba kefyro purškimas
Ši natūrali priemonė ne tik stiprina augalus, bet ir saugo nuo miltligės. Purkškite kartą per savaitę – pirmieji rezultatai pasimatys jau po kelių dienų.
7. Laikinas stiklo ar plastiko „šiltnamis“
Jei naktimis vis dar vėsu, agurkams trūksta šilumos. Uždenkite juos vakare, o ryte atidarykite – taip jie greičiau „pajudės“.
Trumpai tariant – kai prastai auga agurkai, neverta pulti pirkti stiprių trąšų. Pirmiausia išbandykite šiuos paprastus, bet veiksmingus metodus.
Daugeliu atvejų būtent jie lemia, ar vasarą skabysite traškius vaisius, ar tik apžiūrinėsite tuščius stiebus.
Per mažai šviesos, per daug vėjo – smulkmenos, kurios stabdo agurkų augimą
Agurkai – šviesamėgiai ir šilumą mėgstantys augalai. Jeigu šiltnamis ar lysvė įrengti pavėsyje, net geriausias laistymas ir tręšimas duoda menką rezultatą.
Be tiesioginių saulės spindulių agurkai tiesiog „snaudžia“ – lėčiau formuoja lapus ir nesivysto šaknys.
Dar viena dažnai nepastebima problema – skersvėjai. Agurkai jų nemėgsta. Jei šiltnamyje vėjas nuolat pučia pro plyšius, augalai patiria stresą, lapai ima gelsti ar net džiūti. Tokia būsena stabdo visą augimą, o kartais – ir žiedų formavimąsi.
Klaidų pasitaiko ir su tankumu. Kai daigai pasodinti per arti, jų šaknys kovoja dėl vietos, lapai netenka šviesos, o dirva ilgiau išlieka drėgna – tai puikios sąlygos puvinui ir ligoms
Galiausiai – trukdžiai iš kaimyninių augalų. Jeigu greta auga svogūnai ar česnakai, kurie išskiria stiprius fitoncidus, agurkai gali „pristabdyti“ savo augimą.
Renkantis, ką sodinti šalia, verta prisiminti, kad agurkai mėgsta tylų, ramų kaimyną – o ne stiprius konkurentus.
Išvados
Prastai augantys agurkai dažnai rodo ne priežiūros stoką, o perteklinį stropumą – per dažnas laistymas, per daug trąšų, netinkama vieta ar nuolatinis dirvos „kabinėjimas“.
Kuo daugiau pastebime smulkmenų, tuo labiau priartėjame prie sveikų, stiprių ir derlingų augalų.
Kai agurkai neauga, pravartu ne skubėti pirkti naujas priemones, o ramiai peržiūrėti jų aplinką – šilumą, vėją, kaimynus, dirvožemį.
Tikras daržininko sėkmingas derlius dažniausiai prasideda ne nuo pakuotės, o nuo gero žvilgsnio ir atidaus supratimo.
