Vandens trūkumas – tai ne tik troškulio jausmas. Tai pirmasis ženklas, kad organizmas balansuoja ant ribos. Nors dažnai apie tai pamirštame, net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Karštomis vasaros dienomis skysčių netenkame kur kas greičiau nei įprastai. Kūnas prakaituoja, greitėja kvėpavimas, o jei skysčių nepakanka – prasideda pavojinga grandinė, kuri veikia kiekvieną sistemą mūsų organizme.
Blogiausia tai, kad daugelis žmonių net nesusimąsto, jog nuovargis, patinimai ar net nuotaikos svyravimai gali būti tiesiog netinkamo gėrimo režimo pasekmė.
Pavojingi vandens trūkumo simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors lengva dehidratacija dažnai pasireiškia vos juntamu nuovargiu ar burnos džiūvimu, ilgainiui skysčių trūkumas gali lemti rimtas sveikatos problemas.
Organizmas be pakankamo kiekio vandens tiesiog negali tinkamai funkcionuoti. Ir nors daugeliui atrodo, kad simptomai atsiras tik vėliau, kūnas siunčia įspėjamuosius signalus jau pačioje pradžioje.
Dažniausi ir pavojingiausi vandens trūkumo simptomai:
- Galvos skausmai ar svaigulys
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas
- Sausa, šerpetojanti ar blyški oda
- Sumažėjęs šlapimo kiekis ir tamsi jo spalva
- Vidurių užkietėjimas ar virškinimo sutrikimai
- Širdies ritmo sutrikimai ar padažnėjęs pulsas
- Sumišimas, dėmesio koncentracijos stoka
- Mėšlungis, raumenų spazmai
- Žemas kraujospūdis ar alpimo pojūtis
Kai kurie šie simptomai gali būti priskirti kitoms problemoms, tačiau dažnai jų priežastis – elementari dehidratacija. Kūnas be vandens ima veikti „avarinėje būsenoje“, todėl net paprasti pojūčiai, kaip svaigimas ar sunkumas galvoje, tampa rimtu signalu, kad reikia nedelsti.
Reguliarus ir pakankamas vandens vartojimas gali padėti išvengti daugelio šių būklių dar prieš joms įsitvirtinant.
Rizikingos ligos, kurias gali paskatinti chroniškas vandens trūkumas
Net ir ne itin didelis, bet ilgalaikis skysčių trūkumas gali tapti sveikatos priešų iššaukėju. Organizmą veikia ne tik laikinai, bet ir grįžtamai – kartais net su rimtomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, inkstai – be tinkamo vandens – dirba intensyviau, kaupiasi druskos ir atliekos. Tai gali lemti inkstų akmenligę ar lėtinį inkstų nepakankamumą.
Taip pat silpnėja virškinimo sistema, atsiranda opų, refrakto skrandis, o kraujotakos sistema – veikiama dėl padidėjusio kraujo klampumo – rizikuoja ištikti trombozės ar aukštas kraujospūdis.
1. Inkstų problemos ir akmenligė:
Gydydami dehidrataciją užkirstumėte kelią druskų, kristalų ir akmenų susidarymui, taip sumažindami inkstų ligų riziką.
2. Sutrinka virškinimas:
Skysčiai padeda palaikyti virškinimo sultis, žarnyno gleivinę, išvengti opų ir refliukso – jų trūkumas sukelia diskomfortą ir skausmą.
3. Kraujotakos sutrikimai:
Vandens trūkumas tirština kraują, didina kraujo spaudimą ir spaudimą širdžiai. Tai ilgainiui gali sukelti trombų susidarymą, širdies ritmas sutrinka, o kraujotaka pasidaro pavojingai nestabili.
4. Sąnarių ir raumenų problemos:
Dehidratacija reikšmingai veikia audinių stangrumą, skatina sąnarių skausmus ir raumenų spazmus – šios ligos dažnai tapatinamos su senėjimu, nors kartais jas lemia paprastas skysčių trūkumas.
5. Imuninės sistemos silpnėjimas:
Likus mažiau skysčių organizme, nesuvirškinus ir pavargus, imuninė sistema tampa silpnesnė – didėja rizika susirgti infekcijomis, mažėja organizmo atsparumas stresui.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia jūsų kūnui?
Nėra vieno tikslaus skaičiaus, kuris tiktų visiems – vandens poreikis organizmui priklauso nuo daugybės veiksnių: amžiaus, kūno masės, fizinio aktyvumo, mitybos ir net oro sąlygų.
Tačiau yra keletas būdų, kaip gana tiksliai įvertinti, ar gaunate pakankamai skysčių – ir kiek jų reikia būtent jums.
Skaičiuokite pagal kūno svorį:
Rekomenduojama vartoti maždaug 30–35ml vandens kiekvienam kūno svorio kilogramui. Pvz., sveriant 70 kg – tai būtų apie 2,1–2,5 litro per parą. (70 x 30ml)
Stebėkite šlapimo spalvą:
Šviesiai geltonas arba skaidrus šlapimas – geras ženklas, kad jūsų kūnas pakankamai hidratuotas. Jei šlapimas tamsus – tai gali reikšti, kad reikia daugiau vandens.
Atkreipkite dėmesį į burnos ir odos būklę:
Sausa burna, skilinėjančios lūpos ar elastingumą praradusi oda – tai dažni požymiai, kad jūsų organizmui trūksta skysčių.
Fizinis aktyvumas ar liga = daugiau vandens:
Karščiavimas, vėmimas, viduriavimas ar aktyvus sportas smarkiai padidina skysčių poreikį. Tokiu atveju reikia gerti daugiau nei įprastai – ir ne tik vandenį, bet ir elektrolitų turinčius gėrimus.
Kaip teisingai atkurti skysčių balansą
Nors išgerti stiklinę vandens atrodo paprasta, tinkamas drėkinimo režimas reikalauja daugiau žinių ir pastangų. Neužtenka vien tik gerti vandenį – svarbu kada, kiek ir kokios kokybės skysčių vartojame.
Dienos bėgyje mūsų kūnas netenka vandens ne tik su prakaitu, bet ir kvėpuojant, virškinant ar net miegant. Todėl svarbu vandens gėrimą paskirstyti tolygiai per visą dieną – o ne išgerti viską vienu kartu.
- Gerkite reguliariai, o ne tada, kai jaučiate troškulį:
Troškulys – tai ženklas, kad organizmas jau dehidratuotas. Todėl skysčius vartokite profilaktiškai: po stiklinę ryte, prieš valgį ir tarp jų. - Nepamirškite vandens kokybės:
Gerkite švarų, filtruotą ar natūralų mineralinį vandenį. Venkite saldintų gėrimų – jie ne tik nepadeda, bet ir skatina dar didesnį skysčių netekimą. - Įtraukite skysčių turinčio maisto:
Vaisiai, daržovės (pvz., agurkai, arbūzai, pomidorai), sriubos ir net žolelių arbatos gali ženkliai prisidėti prie drėkinimo. - Priklausomai nuo oro ar veiklos – keiskite kiekį:
Karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant skysčių poreikis didėja. Nepamirškite to – ypač vasarą ar sportuojant lauke.
Išvada
Vandens trūkumas – tai ne tik laikinas nemalonumas, bet ir rimta grėsmė jūsų sveikatai. Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmus ar sutrikdyti virškinimą. Ilgainiui tai gali paveikti inkstų, širdies ir net smegenų veiklą.
Dehidratacija vasarą dar pavojingesnė– dėl didesnio prakaitavimo organizmas netenka daugiau skysčių, todėl reikia gerti ne tik daugiau, bet ir reguliariai.
Nepasikliaukite vien troškuliu – jis dažnai atsiranda per vėlai. Geriau stebėkite savo savijautą, šlapimo spalvą, odos būklę ir įpraskite visada turėti vandens buteliuką šalia. Tai paprastas žingsnis, kuris gali iš esmės pagerinti jūsų savijautą.
