Bijūnų laistymas arbata skamba kaip keistas bandymas, bet būtent tai šiemet išgelbėjo mano gėlyną. Sunku patikėti, kad toks paprastas sprendimas gali turėti tiek įtakos – tačiau bijūnai iš tiesų pradėjo augti greičiau, jų žiedai tapo sodresni, o lapai – sveikesni nei bet kada.
Šis metodas – ne iš knygų ar vadovėlių. Jį sužinojau iš senyvos sodininkės, kuri jau kelis dešimtmečius augina įspūdingus bijūnų krūmus. Pasak jos, kai kurios arbatos rūšys veikia ne prasčiau nei trąšos – tik natūraliau ir švelniau.
Poveikis pasimatė jau po kelių savaičių. Iki tol skurdžiai augę krūmai tarsi atsigavo – pradėjo leisti naujus stiebus, o žiedpumpuriai tapo ryškesni ir gausesni
Bijūnai sustiprėjo akyse – visa tai dėl paprastos arbatos
Arbata, ypač žolelių ar juodoji, pasižymi švelniu, bet veiksmingu poveikiu dirvožemiui. Joje yra taninų, antioksidantų ir net šiek tiek azoto – medžiagų, kurios gerina mikroflorą aplink šaknis ir skatina augimą.
Bijūnų laistymas arbata ypač naudingas, kai augalai nori daugiau maistingų medžiagų, bet jautriai reaguoja į pertręšimą.
Ši arbata padeda atkurti balansą po sausros ar persodinimo. Dirva gauna ne tik drėgmės, bet ir gyvybę – o tai tiesiogiai atsispindi bijūnų žieduose bei lapijoje.
Arbata gali stebuklingai paveikti bijūnus – išbandžiau pati
Pirmą kartą pabandžiau laistyti bijūnus arbata tiesiog iš smalsumo. Stovėjo puodelis ramunėlių, gaila buvo išpilti.
Praėjo kelios dienos, ir augalai tarsi atsigavo – žalia spalva sodresnė, stiebai stipresni. Net senesni ūgliai, kuriuos buvau nurašiusi, atsigavo.
Tuo metu nenaudojau jokių trąšų. Tik arbata – visiškai paprasta, bet poveikis nustebino labiau nei bet kokia „chemija“.
Ne bet kokia arbata tinka – svarbu, ką pilame į žemę
Nors idėja laistyti augalus arbata gali skambėti lyg iš močiutės užrašų, viskas turi savo logiką. Kai kurios žolelės dirvai veikia kaip natūrali trąša.
Ramunėlių, dilgėlių ar net žaliųjų arbatų likučiai praturtina žemę, o pats laistymas padeda drėgmei įsigerti giliau, nei įprastai.
Arbata turi būti be cukraus, be pieno, be kvapiklių ar saldiklių. Tik švarūs, natūralūs augalai.
Kokią arbatą galima naudoti bijūnų laistymui:
- Ramunėlių arbata – ramina dirvą, gali padėti sumažinti puvimo riziką.
- Dilgėlių arbata – stiprina augalą, skatina žydėjimą.
- Žalioji arbata (silpna) – gerina dirvos struktūrą, skatina šaknų vystymąsi.
- Melisų arba mėtos arbata – atgaivina, turi antibakterinių savybių.
Bijūnai jautriai reaguoja į pertręšimą, todėl arbata tampa tarsi švelnus impulsas, neperkraunantis šaknų. Tuo pačiu – tai puikus būdas panaudoti arbatos likučius, jų neišpilant.
Beje, net ir kavos tirščiai (nedideliais kiekiais) gali būti naudingi, bet apie tai – vėliau.
Bijūnų reakcija gali nustebinti – rezultatai pasimato greičiau nei tikėjausi
Vos po kelių dienų pastebėjau, kad bijūnų lapai tapo sodresnio atspalvio. Jie atrodė lyg gyvesni, tvirtesni, o stiebai nebesvyrojo.
Po savaitės pasirodė nauji pumpurai. Tai buvo tikras netikėtumas, nes manydavau, kad bijūnų vegetacija vyksta daug lėčiau.
Nors arbata nėra stebuklinga priemonė, regis, ji padėjo pažadinti dirvą. Atrodo, kad šaknys gavo švelnų impulsą augti aktyviau.
Klaidų neišvengiau: ką verta žinoti prieš laistant bijūnus arbata
Nors pati idėja atrodo nekenksminga – juk kalbame apie natūralų augalų stimuliatorių – net ir čia galima prisidaryti bėdos.
Iš savo patirties įsitikinau: kai kurios klaidos gali atsiliepti visam sezonui. Todėl jei norisi pabandyti laistyti bijūnus arbata, verta žinoti, ko tikrai nedaryti.
1. Laistymas per dažnai: bijūnai mėgsta saikingą drėgmę
Atrodė logiška, kad jei arbata naudinga, tai kuo dažniau – tuo geriau. Bet bijūnai taip nemano. Pasirodo, jų šaknims svarbu ne tik maistingos medžiagos, bet ir pakankamas deguonies kiekis dirvoje.
Per dažnas laistymas net silpna arbata gali pradėti smukdyti augalo būklę – dirva tampa sunki, šaknys ima dūsti, ir galiausiai bijūnas pradeda skursti.
2. Netinkama arbatos temperatūra: šiluma gali pakenkti
Skamba kvailai, bet taip, ir aš kartą padariau šią klaidą – tiesiog nespėjau ataušinti.
Net jei arbata atrodo jau nebe karšta, jai dar neatvėsus iki aplinkos temperatūros, rizikuojama pažeisti jautrias šaknų vietas.
Nuo šilumos jos gali nudegti, o augalas kurį laiką atrodo prislopęs, tarytum „sustojęs“.
3. Per stipri koncentracija: mažiau yra daugiau
Tąkart užpyliau stiprią žolelių arbatą, tikėdamasi „vitaminų bombos“. Deja, efektas buvo priešingas – lapai kiek pabalę, augalas lyg šiek tiek sustingęs.
Per stiprus nuoviras gali tiesiog pertręšti ar net pakenkti mikroflorai aplink šaknis. Arbata turi būti vos vos atskiesta – labiau kaip „užuomina“, o ne vaistas.
Paprasta idėja, kuri veikia – jei nepersistengi
Bijūnų laistymas arbata gali būti veiksmingas būdas paskatinti jų žydėjimą ir bendrą augalo sveikatą, tačiau svarbiausia – saikas ir stebėjimas.
Nereikia sudėtingų mišinių ar brangių trąšų. Kartais užtenka vos kelių natūralių sprendimų ir atidumo – tada bijūnai atsidėkoja įspūdingu žydėjimu, kurio pavydi visas kaimynynas.
O jei dar renkamasi tinkama arbata, laistoma rečiau, bet tiksliau – rezultatai gali maloniai nustebinti.
