Kiekvieną naktį milijonai žmonių visame pasaulyje užmiega nežinodami, kad jų kraujyje gali slypėti potencialiai mirtina grėsmė. Viena dažniausių staigios mirties priežasčių – trombų atitrūkimas miego metu.
Trombai miegant tampa ypač pavojingi dėl natūralių organizmo pokyčių: kraujotaka sulėtėja, spaudimas krenta, o dehidratacija po ilgos nakties be skysčių dar labiau tirština kraują.
Blogiausia tai, kad daugelis net nežino, jog rizikuoja. Tačiau geros naujienos – šį pavojų galima suvaldyti. Svarbiausia – atpažinti rizikos veiksnius ir įprasti prie saugių rytinių įpročių.
Kodėl trombai pavojingiausi naktį ir ryte
Miegant organizmas pereina į ramybės režimą. Pulsas lėtėja, kraujospūdis mažėja, kvėpavimas sulėtėja.
Šie natūralūs fiziologiniai pokyčiai ramina nervų sistemą, bet kartu sudaro palankias sąlygas trombams formuotis ir judėti.
Ypač pavojinga situacija susidaro paryčiais – tuomet kraujas būna tirštesnis dėl skysčių trūkumo, o staigus atsikėlimas gali sukelti staigų slėgio šuolį.
Būtent šios sąlygos dažniausiai išprovokuoja trombo atitrūkimą.
Sumažėjęs kraujotakos greitis:
Miego metu veninis grįžtamasis kraujo tekėjimas sulėtėja, ypač jei žmogus turi venų varikozę ar sėslų gyvenimo būdą. Dėl to kraujas gali pradėti stagnuoti – o tai padidina trombo susidarymo riziką.
Rytinis stresas kraujagyslėms:
Atsikelti iš lovos „iš karto“ – didelė klaida. Kūnas dar nepasiruošęs aktyviam veikimui, todėl staigus slėgio padidėjimas ir padidėjęs širdies ritmas tampa rimtu išbandymu kraujagyslėms.
Dėl to trombas gali lengvai atsiplėšti ir užkimšti plaučių ar smegenų kraujotaką.
Kokie simptomai rodo, kad gresia trombai miegant
Trombų susidarymas dažnai vyksta tyliai, be akivaizdaus skausmo ar diskomforto. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į nedidelius, bet reikšmingus požymius, kuriuos siunčia organizmas – ypač jei turite kitų kraujotakos sutrikimų ar sergate lėtinėmis ligomis.
Kai kurie simptomai gali pasirodyti vakare ar naktį, bet dažniausiai jie suintensyvėja ryte – būtent tada, kai didžiausias pavojus dėl miego metu susiformavusių trombų.
Įspėjamieji požymiai:
- Dažnas ar netikėtas kojų tirpimas, ypač naktį.
- Staigus vienos kojos patinimas ar skausmas.
- Dusulys, net ir esant ramybės būsenoje.
- Spaudimas krūtinėje ar širdies plakimo pojūtis miego metu.
- Galvos svaigimas ryte atsikėlus.
- Šaltos ar pamėlusios pėdos be aiškios priežasties.
- Stiprus nuovargis ar mieguistumas, nepaisant pakankamo miego kiekio.
- Netikėtas kraujospūdžio svyravimas iš ryto.
Šie simptomai dar nereiškia, kad turite trombą, tačiau juos ignoruoti – pavojinga. Ypač jei jie pasireiškia dažnai arba pasunkėja rytais.
Tokiu atveju verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujagyslių tyrimus.
Pavojingiausias momentas – rytas
Nors trombai gali atitrūkti bet kuriuo paros metu, didžiausias pavojus slypi rytais, vos pabudus. Būtent tuo metu organizmas pereina iš ramybės būsenos į aktyvų režimą, o tai sukelia staigius pokyčius širdies ir kraujagyslių sistemoje.
Staigus atsikėlimas iš lovos – ypač jei tai daroma „automatiškai“, be pasiruošimo – sukelia momentinį kraujospūdžio šuolį. Tai gali sukelti venų spazmus ir paskatinti trombo atsiskyrimą nuo kraujagyslės sienelės.
Štai kaip tai vyksta:
- Naktį kraujotaka sulėtėja:
Gulint kraujas teka lėčiau, ypač apatinėse galūnėse, todėl formuojasi palankios sąlygos trombų susidarymui. - Ryte organizmas pabunda per greitai:
Kai žmogus staiga atsikelia, kyla kraujospūdis, susiaurėja venos, o kraujo tėkmė suaktyvėja. Tai gali „nuplėšti“ trombą ir nunešti jį į plaučius ar smegenis. - Dehidratacija sustiprina pavojų:
Po 6–8 valandų be vandens kraujas tampa tirštesnis. Jei iš ryto negeriate vandens – rizika dar labiau išauga.
Kaip išvengti trombų miegant ir ryte – svarbiausi žingsniai
Trombai miegant susiformuoja dėl kelių veiksnių: lėtos kraujotakos, dehidratacijos, sutrikusio kvėpavimo ar lėtinio venų nepakankamumo. Tačiau gera žinia – net paprasti įpročiai gali sumažinti riziką iki minimumo.
Labai svarbu pasirūpinti kraujo skystumu, venų būkle ir sklandžiu kraujotakos darbu. Tam nebūtina iš karto imtis medikamentų – gyvenimo būdo pokyčiai veikia stipriausiai, ypač jei pradedami laiku.
Norint apsisaugoti, svarbu šie esminiai veiksniai:
1. Pakankamas vandens kiekis:
Gerkite bent 1,5–2 litrus per dieną, o ypač svarbu – stiklinė vandens iškart po pabudimo. Tai greitai sumažina kraujo klampumą.
2. Tinkamas pabudimas:
Nesikelkite staigiai. Pradėkite dieną ramiai: pailsėkite lovoje, atlikite lengvus tempimus, tik tada atsikelkite.
3. Kasdienis judėjimas:
Net 30 minučių vaikščiojimo aktyvuoja vadinamąjį „raumenų siurblį“, kuris padeda kraujui kilti prieš gravitaciją.
4. Kompleksinė venų priežiūra:
Jei turite varikozę, nešiokite kompresinius gaminius dieną, tačiau naktį būtinai juos nusimkite – tai padeda raumenims atsigauti.
5. Venkite alkoholio ir rūkymo:
Abu šie veiksniai pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina uždegimus ir tirština kraują.
Natūralios priemonės, padedančios sumažinti trombų riziką
Gamtoje apstu medžiagų, kurios šimtmečius buvo naudojamos kraujotakai gerinti. Šiandien daugelis jų yra moksliškai pagrįstos kaip saugios ir veiksmingos pagalbinės priemonės.
Reguliariai vartojamos vaistažolės ir maisto produktai padeda išlaikyti normalų kraujo klampumą, mažina uždegimus bei stiprina kraujagyslių sieneles.
Imbieras:
Veikia kaip natūralus antikoaguliantas – mažina trombocitų sulipimą ir gerina kraujo tekėjimą.
Česnakas:
Jo aktyvios medžiagos mažina kraujo spaudimą, plečia kraujagysles ir slopina uždegiminius procesus.
Linų sėmenų aliejus:
Omega-3 riebalų rūgštys reguliuoja cholesterolio kiekį ir slopina trombų susidarymą.
Gudobelė:
Gerina širdies ritmą, stiprina širdies raumenį ir teigiamai veikia kraujotaką, ypač vyresniame amžiuje.
Ciberžolė:
Kurkuminas – pagrindinė veiklioji medžiaga – turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir padeda palaikyti kraujo skystumą.
Išvada
Aptarę, kas sukelia trombų susidarymą miego metu ir nurodžius aiškius įspėjamuosius signalus, galime drąsiai teigti: pakeitus kasdienes mažas įpročio taisykles, galima ženkliai sumažinti riziką.
Trombai miegant dažnai kyla dėl dehidratacijos, staigių judesių po miego ir sutrikusios kraujotakos, tačiau tam tikri paprasti ritualai – lėtas atsikėlimas, pakankamas skysčių vartojimas ir švelni ryto mankšta – veikia kaip tikras saugos liukas ir „antispurdas“ trombams.
Jau pastebint pirmuosius įspėjamuosius požymius – sunkumą krūtinėje, dusulį ar patinimus – verta nedelsti: apsilankykite pas šeimos gydytoją, atlikite venų ultragarsą ar kraujo krešumo tyrimus. Ankstyva diagnozė yra geriausia apsauga.
Trombai miegant – tai ne neišvengiama grėsmė, o signalas sutvarkyti savo rytinius įpročius ir rūpintis kraujotaka. Įtraukite švelnų tampymą, užtikrinkite gerą drėkinimą ir stebėkite savo kūno signalus – tai padovanos jums ramesnį ir saugesnį rytą.
