Gal atrodo, kad svogūnas – tik paprastas prieskonis sriubai ar troškiniui. Tačiau tiesa slypi gilesniuose jo sluoksniuose. Ši nereikli daržovė slepia daugiau naudos nei daugelis įtaria: ji valo, stiprina ir netgi gali apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų.
Jei galvojate, kad kasdien valgyti svogūną skamba per drąsiai – tikrai verta persigalvoti. Pasirodo, tai vienas iš tų ingredientų, kurie tyliai daro stebuklus jūsų organizme. Norite stipresnės širdies, švaresnio kraujo, mažiau uždegimų ir geresnės virškinimo sistemos veiklos? Svogūnas visa tai turi. Laikas jį įvertinti iš naujo.
Svogūnas – neįkainojamas organizmo sąjungininkas
Jis neatrodo įspūdingai, bet jo poveikis – daugiau nei tik ašaros pjaustant. Svogūne slypi stiprių junginių, kurie veikia ne paviršutiniškai, o giliai: nuo širdies ir kraujagyslių iki imuninės sistemos, žarnyno mikrofloros bei odos būklės.
Didžioji dalis naudingų medžiagų – tai antioksidantai, sieros junginiai, vitaminai C, B6, folio rūgštis, kalis ir netgi prebiotinės skaidulos, kurios padeda gerosioms žarnyno bakterijoms daugintis. O svarbiausia – visa tai gaunate iš visiškai natūralaus produkto, be jokios sintetikos ar papildų.
10 priežasčių, kodėl verta valgyti svogūną kasdien
- Stiprina imunitetą
Dėl gausaus vitamino C ir antioksidantų kiekio svogūnas padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis. - Gerina širdies veiklą
Sieros junginiai padeda mažinti cholesterolio kiekį, normalizuoja kraujospūdį ir saugo nuo kraujo krešulių. - Mažina uždegimą
Flavonoidas kvercetinas padeda slopinti lėtinius uždegiminius procesus organizme – ypač naudinga sergantiems sąnarių ligomis. - Padeda žarnynui
Svogūnai veikia kaip natūralus prebiotikas – maitina gerąsias bakterijas ir gerina virškinimą. - Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
Tyrimai rodo, kad tam tikri svogūno junginiai padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje. - Stiprina kaulus
Svogūnas gali padėti palaikyti kaulų tankį – ypač vertinga vyresniame amžiuje. - Turi priešvėžinių savybių
Antioksidantai ir organiniai sieros junginiai siejami su mažesne tam tikrų vėžio formų rizika. - Skatina natūralų organizmo valymąsi
Svogūnas palaiko kepenų veiklą, skatina toksinų šalinimą ir padeda „išvalyti“ kraują. - Kovoja su bakterijomis
Natūralūs svogūno junginiai naikina žalingas bakterijas, pavyzdžiui, E. coli ar auksinį stafilokoką. - Gerina odos ir plaukų būklę
Siera, esanti svogūnuose, naudinga kolageno gamybai, odos regeneracijai ir stipresniems plaukams.
Kaip skaniai įtraukti svogūną į kasdienį meniu
Svogūnas gali būti ne tik prieskonis – jis gali tapti svarbia jūsų lėkštės dalimi. Tereikia paieškoti skonių, kurie jums artimi. Šviežias, plonai supjaustytas svogūnas puikiai tinka daržovių salotose ar net kartu su citrusiniais vaisiais, jei norisi lengvo ir gaivaus derinio.
Tie, kam žalias svogūnas per aštrus, dažnai renkasi marinuotą versiją. Vos kelios minutės su actu ar citrinų sultimis – ir jis tampa švelnesnis, tačiau išlaiko visą maistinę vertę. Toks svogūnas puikiai tinka ant sumuštinių, prie keptų daržovių ar net kaip garnyras prie žuvies.
Virtuvėje verta paeksperimentuoti ir su kepimu – orkaitėje keptas svogūnas, ypač su trupučiu aliejaus ar sviesto, įgauna saldumo ir tinka prie ryžių, mėsos ar daržovių. Karamelizuotas svogūnas gali tapti netgi pagrindiniu sumuštinio ar tortilijos akcentu.
Yra ir neįprastesnių būdų – pavyzdžiui, svogūnų arbata. Ji naudojama liaudies medicinoje kaip priemonė virškinimui gerinti ar peršalus. Tokia forma nėra įprasta, bet padeda tiems, kuriems netinka žalias ar keptas svogūnas. Svarbiausia – įtraukti jį į mitybą taip, kaip patogu jums.
Pabaigai
Svogūnas – tai daugiau nei tik ingredientas skonio sustiprinimui. Kasdien įtraukiant jį į mitybą, jūs žingsnis po žingsnio stiprinate imuninę sistemą, gerinate virškinimą, palaikote širdies sveikatą ir net prisidedate prie ilgalaikės organizmo apsaugos nuo lėtinių ligų.
Nereikia drastiškų pokyčių ar brangių papildų – kartais pakanka tiesiog dažniau griebtis to, kas jau yra jūsų virtuvėje. Svogūnas nebrangus, universalus, o jo poveikis – gerokai didesnis nei tikėtasi. Galbūt atėjo laikas pažvelgti į jį ne kaip į „ašarų daržovę“, o kaip į ištikimą sveikatos sąjungininką?
