Remiantis tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos IUCN duomenimis, šiuo metu išnykimo pavojus gresia daugiau nei 41 000 gyvūnų ir augalų rūšių.
Dabartinėje visuomenėje, kurioje didėja išteklių naudojimas, natūralios buveinės mažėja, o tai lemia laukinių gyvūnų populiacijos nykimą. 2022 m. “Gyvosios planetos” ataskaita atskleidžia, kad nuo 1970 m. pasaulinė laukinių gyvūnų populiacija susitraukė vidutiniškai 69%. Nors istorijoje yra daug nuostabių laukinės gamtos atkūrimo atvejų, daugelis gyvūnų rūšių vis dar susiduria su išnykimo grėsme, dažniausiai dėl žmogaus veiklos pasekmių.
Pasak Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN), raudonajame sąraše šiuo metu yra įrašyta daugiau nei 41 000 rūšių, kurioms gresia išnykimas. Toliau pateikiamas sąrašas, kuriame išvardyti 10 labiausiai nykstančių laukinių gyvūnų rūšių pasaulyje.
Javinis raganosis
Javos raganosiai, kurie anksčiau buvo plačiai paplitę visoje Pietryčių Azijoje, patyrė dramatišką populiacijos mažėjimą dėl medžioklės ir jų buveinių nykimo. Ši raganosių rūšis, esanti tarp labiausiai nykstančių, dabar išgyvena tik Javos saloje Indonezijoje. Ten, Ujung Kulon nacionaliniame parke, kuris yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas, gyvena vienintelė laukinė Javos raganosių populiacija, suskaičiuota maždaug 75 individai. Parkas susiduria su iššūkiais dėl invazinės Arengos palmės, kuri sumažina raganosių maisto šaltinius ir buveines. Be to, ši nedidelė Javos raganosių grupė yra ypač pažeidžiama dėl potencialių grėsmių, tokių kaip gamtos katastrofos, ligos, brakonieriavimas ir genetinės įvairovės trūkumas.
Amūro leopardas
Amūro leopardas, viena iš pasaulio rečiausių didžiųjų kačių rūšių, šiuo metu gyvena tik maždaug 100 laukinių individų. Nors pastaraisiais metais matyti, kad jų populiacija stabilizuojasi ir netgi šiek tiek auga, šie leopardai nuo 1996 m. tebėra nykstančių gyvūnų sąraše. Ši reta didžioji katė natūraliai egzistuoja tik nedideliame teritorijos plote Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir šiaurės rytų Kinijoje. Amūro leopardai susiduria su įvairiomis išlikimo grėsmėmis, įskaitant jų buveinių nykimą ir fragmentaciją, grobio stoką ir transporto infrastruktūros, pavyzdžiui, kelių, plėtrą. Tačiau yra vilties dėl šių retų didžiųjų kačių ateities. Apytiksliai 75% jų gyvenamųjų vietų yra saugomos teritorijos Rusijoje ir Kinijoje, o leopardai taip pat pradeda kolonizuoti tinkamas buveines už šių saugomų zonų ribų.
Sundos salų tigras
Sundos salų tigras, dar žinomas kaip Sumatros tigras, yra mažiausias iš visų tigrų porūšių, svoris siekiantis iki 140 kg. Tai yra žymus kontrastas palyginti su Amūro tigrais, kurie yra didžiausi tarp visų didžiųjų kačių, patinų svoris gali siekti net iki dvigubo Sundos salų tigrų svorio. Šie reti tigrai, kurių skaičius gamtoje siekia apie 600, gyvena tik Indonezijos Sumatros saloje. Nuo 1990-ųjų Pietryčių Azijos gyventojų skaičius beveik padvigubėjo, išaugęs nuo 357 mln. iki maždaug 668 mln. 2020 m., o tai turėjo neigiamą poveikį tigrų populiacijai ir jų buveinėms. Dėl plėtojamų žmonių gyvenviečių, Sundos salų tigrai vis dažniau susiduria su žmonėmis, didindami potencialų žmonių ir tigrų konfliktų skaičių. Be to, tigrų brakonieriavimas ir neteisėta jų dalių bei produktų prekyba kelia didelį pavojų šių retų gyvūnų išlikimui.
Kalnų gorila
Kalnų gorila, esanti rytų gorilų porūšis, randama dviejose atskirtose populiacijose – Kongo Demokratinės Respublikos, Ruandos ir Ugandos aukštuose vulkaniniuose miškuose bei Ugandos Bwindi nepraeinamajame parke. Virungos regionas yra paženklintas politinio nestabilumo ir aukšto skurdo lygio, o tai kelia grėsmę kalnų gorilų išlikimui. Žmonės, ieškodami maisto ir pastogės, vis dažniau įsikuria netoli gorilų buveinių – šiame regione gyvena daugiau nei 500 000 žmonių. Nepaisant to, kalnų gorilų skaičius rodo ženklus atsigavimo požymius, dėka apsaugos pastangų, vietinių ir tarptautinių partnerių veiklos, taip pat Pasaulinio gamtos fondo (WWF) ir Tarptautinės gorilų apsaugos programos įsikišimo. Šiuo metu kalnų gorilos yra įtrauktos į nykstančių gyvūnų sąrašą, o laukinėje gamtoje jų yra kiek daugiau nei 1000 individų. Tačiau tebėra daugybė grėsmių, kurios gali kliudyti šios rūšies populiacijos atsigavimui.
Tapanuli orangutangas
Tapanuli orangutanas, pripažintas atskira orangutanų rūšimi 2017 m., gyvena tik vienoje izoliuotoje populiacijoje Batang Toru ekosistemos tropiniuose miškuose Sumatros saloje Indonezijoje. Šiandien šie medžiuose gyvenantys primatai yra viena iš labiausiai nykstančių didžiųjų beždžionių rūšių pasaulyje, nes jų laukinėje gamtoje išliko mažiau nei 800 individų. Buveinių praradimas dėl žemės ūkio, kasybos, hidroelektrinių statybų ir geoterminės plėtros yra pagrindinė grėsmė šių orangutanų išlikimui. 1985–2007 m. laikotarpyje Šiaurės Sumatros provincijoje, kur gyvena Tapanuli orangutanai, buvo sunaikinta daugiau nei 40% miškų.
Jangdzės bepūkė jūrų kiaulė
Jangdzės bepūkė jūrų kiaulė, unikalus vandens žinduolis, yra vienintelė gyva gėlavandenė jūrų kiaulė pasaulyje ir šiuo metu yra kritiškai nykstančių rūšių sąraše. Gyvenanti Kinijos Jangdzės upėje, ši rūšis susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant ilgalaikį aplinkos blogėjimą, per didelę žvejybą ir vandens taršą. Anksčiau Jangdzės upėje gyveno ir gėlavandeniai delfinai, tačiau jie nebepastebimi pastaruosius du dešimtmečius, kas yra liūdnas priminimas apie tai, kas gresia bepūkėms jūrų kiaulėms. Kinija, siekdama apsaugoti šią retą rūšį, 2021 m. paskelbė bepūkes jūrų kiaules pirmojo lygio saugomomis rūšimis, suteikdama joms aukščiausią apsaugos lygmenį šalyje. 2018 m. jų skaičius stabilizavosi, pasiekdamas maždaug 1000 individų.
Juodasis raganosis
Nuo 1960 iki 1995 metų juodųjų raganosių populiacija žymiai sumažėjo dėl intensyvaus brakonieriavimo. Išgyveno maždaug 2% visų individų. Tačiau, įvedus griežtesnes apsaugos priemones, nuo 1990-ųjų jų skaičius Afrikoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Nepaisant to, IUCN klasifikuoja juoduosius raganosius kaip kritiškai nykstančius, su maždaug 5630 laukinių individų. Šiuo metu egzistuoja trys juodųjų raganosių porūšiai, o vakarinis juodasis raganosis buvo oficialiai paskelbtas išnykusiu 2011 m. Dabar apie 95 % visų juodųjų raganosių gyvena tik keturiose šalyse: Kenijoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje. Nors brakonieriavimo mastas sumažėjo, vis dar tai yra didžiausia grėsmė išlikusiems raganosiams, ypač dėl nelegalios prekybos jų ragais – per pastaruosius dešimtmetį buvo nužudyta beveik 10 000 Afrikos raganosių.
Afrikos miško dramblys
Afrikos miško dramblys, viena iš dviejų Afrikos dramblių rūšių, yra įsikūręs tankiuose Vakarų ir Centrinės Afrikos miškuose. Dėl savo atsargumo, tikslus šių dramblių skaičius yra sunkiai nustatomas, tačiau žinoma, kad jie yra labai nykstančios rūšys, per pastaruosius 31 metus sumažėjusios net 86%. Pagrindinės jų populiacijos mažėjimo priežastys yra intensyvus brakonieriavimas, ypač Centrinėje Afrikoje, buveinių praradimas ir žmonių veiklos poveikis. Dėl to yra susiskaidžiusios jų buveinės ir didėja konfliktai tarp žmonių ir dramblių. Afrikos miško dramblių arealas šiuo metu sudaro tik apie 25% jų istorinio paplitimo ploto ir yra išsibarsčiusi tarp 20 skirtingų Afrikos valstybių, daugiausiai Gabone ir Kongo Respublikoje.
Sumatrų orangutangas
Sumatrų orangutanai yra išskirtinai randami Sumatros saloje, Indonezijoje. Šiuo metu IUCN juos įtraukė į kritiškai nykstančius, o gamtoje yra mažiau nei 14 000 individų. Šie orangutanai susiduria su panašiomis grėsmėmis kaip ir jų Borneo ir Tapanuli kolegos, įskaitant natūralios buveinės praradimą dėl medienos kirtimo, žemės ūkio plantacijų plėtros, infrastruktūros projektų ir neteisėtos prekybos gyvūnais. Šioms nuostabioms būtybėms išgyventi reikalingos didelės ir sujungtos miškų teritorijos. Tačiau nuo 1985 iki 2007 metų jos prarado 60% savo miškų buveinių. Šiandien dauguma Sumatrų orangutanų gyvena šiauriausioje Sumatros dalyje, ypač Leuserio ekosistemoje, kuria sudaro atogrąžų miškai ir durpynų pelkės. Ši sudėtinga padėtis yra aiškus pavyzdys, rodantis, kaip nykstantys gyvūnai patiria egzistencines grėsmes mūsų pasaulyje.
Hawksbill vėžliai
Hawksbill vėžliai yra viena iš septynių jūrinių vėžlių rūšių ir jų gyvenamoji zona yra netoli kranto esantys tropiniai ir subtropiniai vandenys Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. Manoma, kad šios vėžlių rūšies skaičius gali svyruoti nuo 20 000 iki 23 000 individų, nors tiksliai įvertinti jų populiaciją yra sudėtinga, nes šis jūrinis vėžlys dažnai klajoja vandenynais.
Per pastaruosius 30 metų Hawksbill vėžlių populiacija visame pasaulyje sumažėjo mažiausiai 80 %. Tai yra susiję su daugybe veiksnių, įskaitant atsitiktinį gaudymą žvejybos įrankiais, lizdų buveinių sunaikinimą, koralų rifų pažeidimą ir nelegalią prekybą jų kiautais ir produktais iš jų. Be to, šiai rūšiai kelia grėsmę žmogaus veikla, tokia kaip plastiko tarša, klimato kaita ir jūros lygio kilimas, kurie ateityje gali dar labiau pakenkti jų išlikimui. Šiuo metu Hawksbill vėžliai yra kritiškai nykstantys gyvūnai, kuriems reikia ypatingos apsaugos ir rūpinimosi jų išlikimu. Nykstantys gyvūnai yra svarbi problema, su kuria susiduria mūsų planeta, ir reikia imtis veiksmų jų išsaugojimui.
Apibendrinimas
Svarbu suprasti, kad mūsų veiksmai turi tiesioginį poveikį nykstančioms rūšims, ir mums visiems tenka atsakomybė dėl jų išsaugojimo. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) ir kitos organizacijos dirba siekdamos apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau tai neįmanoma be visuomenės paramos. Žmonės turi būti informuoti apie šią problemą ir dalyvauti veiksmuose, kurie prisideda prie laukinių gyvūnų išlikimo.
ŠALTINIS – wwf
