Nors atrodo, kad didesnis kraujospūdis atsiranda savaime – su amžiumi ar dėl įtampos – dažnai tai lydi ir kasdieniai mitybos įpročiai. Įdomu tai, kad ne visada kalti riebūs ar labai sūrūs patiekalai. Kartais net ir tai, ką laikome „nekaltu užkandžiu“, gali būti maistas didinantis kraujospūdį, ypač jei vartojamas nuolat. Ir kuo anksčiau tai pastebime, tuo lengviau išvengti rimtų pasekmių.
Širdis – tarsi variklis, kuris be perstojo dirba mūsų naudai. Jei kiekvieną dieną jį apkrauname netinkamu maistu, anksčiau ar vėliau atsiranda ženklų: pavargstame greičiau, pajuntame spaudimą galvoje, o galiausiai tenka ieškoti vaistų. Būtent todėl verta suprasti, kokie produktai slapta kelia kraujospūdį – ir kada metas juos pakeisti sveikesniais.
Kokie simptomai išduoda, kad kraujospūdį sukelia maistas?
Kartais organizmas pradeda siųsti signalus dar prieš tai, kai padidėjęs kraujospūdis tampa rimta problema. Ypač jei šie požymiai išryškėja po tam tikrų valgymo įpročių, verta susimąstyti, ar jūsų kasdienis pasirinktas maistas didinantis kraujospūdį nėra pagrindinė priežastis.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
- Dažni galvos skausmai, ypač kaklo ar pakaušio srityje
- Svaigulys ar pusiausvyros sutrikimai po valgio
- Širdies plakimo padažnėjimas ar „permūšimai“
- Nemalonus spaudimo jausmas galvoje ar kakle
- Greitas nuovargis net po nedidelės fizinės veiklos
- Atsiradęs nerimas ar vidinis neramumas be aiškios priežasties
Šie simptomai dažnai būna subtilūs ir lengvai nurašomi nuovargiui, stresui ar oro pokyčiams. Tačiau jei jie kartojasi dažniau ir pastebite ryšį su tam tikrais valgymo įpročiais, verta rimčiau susimąstyti apie savo mitybą. Būtent čia maistas didinantis kraujospūdį gali tyliai veikti organizmą ir ilgainiui prisidėti prie rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Kodėl tam tikras maistas kelia kraujospūdį?
Ne visas maistas veikia kraujospūdį vienodai. Tam tikri produktai turi savybių, kurios tiesiogiai veikia kraujagyslių tonusą, skysčių balansą organizme arba sukelia uždegiminius procesus. Pavyzdžiui, druska sulaiko vandenį organizme, o tai padidina kraujo tūrį ir spaudimą kraujagyslių sienelėse.
Perdirbti angliavandeniai ir cukrus, vartojami nuolat, skatina svorio augimą, o antsvoris yra vienas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie padidėjusio kraujospūdžio.
Be to, tam tikri riebalai, randami greitame maiste ar pusfabrikačiuose, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse. Dėl to atsiranda kraujotakos sutrikimai, kurie verčia širdį dirbti sunkiau. Todėl svarbu suprasti, kad maistas didinantis kraujospūdį nėra tik „sūrus maistas“, bet ir visa eilė kasdienių pasirinkimų, kurie tyliai, bet nuosekliai veikia mūsų organizmą.
Maistas didinantis kraujospūdį
Kartais padidėjusį kraujospūdį sukelia ne paveldimumas ar stresas, o visai paprasti, kasdieniai pasirinkimai lėkštėje. Būtent toks maistas gali tyliai ir ilgainiui lemti nemalonius sveikatos pokyčius – nuo lengvo galvos spaudimo iki rimtų širdies ligų.
Druska yra vienas didžiausių kaltininkų. Ji paslėpta beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose: dešrose, konservuose, greituose užkandžiuose. Kasdienis per didelis druskos vartojimas sukelia skysčių kaupimąsi organizme, didina kraujo tūrį ir spaudimą kraujagyslių sienelėse. Tai vienas tiesiausių kelių į hipertenziją.
Tačiau ne tik sūrus maistas yra problema. Maistas didinantis kraujospūdį apima ir cukrumi bei perdirbtais angliavandeniais praturtintus produktus – baltą duoną, bandeles, saldžius gėrimus. Dėl nuolatinio insulino šokinėjimo organizme auga svoris, o kartu stiprėja ir spaudimas širdžiai bei kraujagyslėms.
Svarbu paminėti ir paslėptus riebalus: transriebalus, esančius greitame maiste, pirktiniuose kepiniuose, pusgaminiuose. Jie skatina uždegiminius procesus organizme, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir siaurina kraujagysles – o tai automatiškai verčia širdį dirbti stipriau.
Neretai pamirštama ir apie alkoholį. Net ir nedidelės, bet reguliarios alkoholio dozės gali ilgainiui veikti kraujospūdį, silpninti kraujagyslių sieneles ir skatinti jų standėjimą.
Tad svarbiausia suprasti: maistas didinantis kraujospūdį – tai ne tik aiškiai nesveiki produktai. Dažnai tai ir kasdieniai įpročiai, kurie, susikaupę per mėnesius ar metus, tyliai keičia mūsų sveikatą. Todėl svarbu stebėti, ką ir kiek vartojame, kad širdis liktų stipri, o kraujospūdis – sveikame lygyje.
Kaip pasirinkti maistą, kad kraujospūdis išliktų sveikas?
Kai jau žinome, koks maistas kenkia organizmui, laikas pasvarstyti – ką galime pakeisti kasdienėje mityboje? Laimei, dažnai užtenka ne drastiškų permainų, o kelių mažų, bet svarbių sprendimų.
Pirmiausia verta kuo labiau riboti druskos kiekį. Verčiau rinktis natūralius produktus ir pagardinti patiekalus žolelėmis, česnaku, citrinos sultimis ar kitais natūraliais prieskoniais. Taip ne tik sumažinsite natrio suvartojimą, bet ir išlaikysite maistą skanų.
Antras svarbus žingsnis – mažinti perdirbtų angliavandenių kiekį. Vietoje baltos duonos ar saldžių kepinių rinkitės pilno grūdo produktus, daugiau šviežių daržovių, ankštinių augalų. Jie padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir neprisideda prie svorio augimo.
Taip pat svarbu vengti dažnų saldžių užkandžių ir rinktis sveikesnes alternatyvas – vaisius, riešutus, natūralaus jogurto produktus be pridėtinio cukraus. Tai padės ne tik sureguliuoti mitybą, bet ir sumažins organizmo uždegimines reakcijas.
Galiausiai, sąmoningai riboti alkoholio vartojimą ir rūpintis, kad pagrindą sudarytų natūralus, kuo mažiau apdorotas maistas. Tokie įpročiai leidžia išvengti tyliai veikiančių grėsmių, kurias sukelia kasdien valgomas maistas didinantis kraujospūdį.
Svarbiausia – kasdieniai pasirinkimai
Kraujospūdis dažnai kyla tyliai – be staigių simptomų ar akivaizdžių įspėjimų. Ir vis dėlto daugelį pavojų galima suvaldyti, jei laiku pastebime, kaip kasdienis gyvenimo būdas, o ypač mityba, veikia mūsų organizmą.
Stebint, koks maistas didinantis kraujospūdį užima vietą mūsų lėkštėje, atsiranda galimybė daryti protingesnius pasirinkimus: mažinti druskos, cukraus, perdirbtų produktų vartojimą ir auginti gerus įpročius. Kartais užtenka mažų žingsnių, kad sveikatos kelias pasisuktų visai kita kryptimi – link daugiau energijos, stipresnės širdies ir ilgesnių, kokybiškesnių metų.
