Demencijos požymiai akyse gali tapti nauju būdu anksti nustatyti šią sunkią ligą. Naujosios Zelandijos mokslininkai atrado, kad tinklainės pokyčiai gali išduoti padidėjusią riziką dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams.
Iki šiol dažniausiai naudojami testai ir smegenų skenavimai dažnai nepastebi ankstyvų demencijos stadijų arba yra per brangūs bei sunkiai prieinami. Todėl tyrėjų pasiūlytas metodas, pagrįstas akių tyrimu, gali tapti paprastu ir revoliuciniu sprendimu.
Tinklainė atskleidžia ankstyvus pokyčius
Otago universiteto mokslininkų atliktame tyrime buvo nagrinėjama, kaip akies tinklainė gali parodyti pirmuosius demencijos požymius. Analizuodami mikroskopines kraujagysles akies gale, vadinamąjį mikrokraujagyslių tinklą, tyrėjai pastebėjo, kad tam tikri pokyčiai yra tiesiogiai susiję su padidėjusia rizika susirgti šia liga.
„Tinklainė yra tarsi langas į smegenis. Daug procesų, kurie vyksta vystantis Alzheimerio ligai, gali atsispindėti būtent čia“, – aiškino tyrimo bendraautorė dr. Ashleigh Barrett-Young.
Naujasis metodas leidžia matuoti tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storį ir vertinti mažųjų kraujagyslių būklę. Nors rezultatai dar nėra paruošti klinikiniam taikymui, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad demencijos požymiai akyse gali būti patikimas biomarkeris ankstyvai diagnostikai.
Kaip akys gali parodyti demencijos riziką
Tyrėjai išmatavo tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storį ir palygino jį su kognityvinio nuosmukio požymiais. Rezultatai atskleidė, kad pokyčiai akyse gali būti susiję su padidėjusia demencijos rizika net tada, kai simptomai dar nepastebimi kasdieniame gyvenime.
Svarbiausi požymiai, kuriuos jie pastebėjo:
- Siauresnės tinklainės arteriolės (kraujagyslės, pernešančios kraują iš širdies),
- Platesnės venulės (kraujagyslės, grąžinančios kraują į širdį),
- Pokyčiai tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storyje.
Šie akivaizdūs tinklainės pakitimai gali tapti paprastu, neinvaziniu ir pigiu būdu nustatyti rizikos grupes dar gerokai prieš pasireiškiant ligai. Tai suteikia galimybę anksčiau imtis prevencinių priemonių.
Ankstyva intervencija gali pakeisti eigą
Vienas svarbiausių šio atradimo privalumų yra galimybė imtis veiksmų dar prieš pasireiškiant ligai. Jei demencijos požymiai akyse nustatomi anksti, gydytojai gali geriau stebėti rizikos grupes ir pritaikyti prevencines priemones.
Tai apima ne tik medicininę priežiūrą, bet ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie, pasak mokslininkų, gali turėti reikšmingą įtaką:
- Subalansuota mityba su mažiau perdirbto maisto,
- Reguliarus fizinis aktyvumas,
- Kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė,
- Smegenų mankšta – skaitymas, mokymasis, naujų įgūdžių lavinimas.
Pasak tyrėjų, tokie pokyčiai gali ne tik atitolinti simptomų atsiradimą, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Naujos technologijos atveria kelią
Šio tyrimo rezultatai įrodo, kad pažangi vaizdo analizė gali tapti neįkainojama priemone medicinoje. Naudojant modernius akių skenerius ir dirbtinį intelektą, galima aptikti subtilius pokyčius, kurie žmogaus akiai nematomi.
Tai leidžia mokslininkams manyti, kad artimiausioje ateityje įprastas akių patikrinimas gali būti pritaikytas ne tik regėjimo problemoms nustatyti, bet ir kaip diagnostinis langas į bendrą smegenų bei kraujotakos sveikatą.
Toks metodas būtų ypač naudingas gydytojams, kurie galėtų anksti įspėti pacientus apie didesnę riziką ir pritaikyti prevencines strategijas dar iki simptomų atsiradimo.
Išvada
Akys gali tapti daug daugiau nei tik mūsų regėjimo organas – jos gali būti raktas į ankstyvą demencijos požymių nustatymą. Naujausi tyrimai rodo, kad subtilūs tinklainės pokyčiai gali išduoti ligos riziką dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Tai suteikia vilties, kad ateityje prevencija ir ankstyvas įsikišimas taps daug efektyvesni, o ligos eiga – lėtesnė.
Nors metodui dar reikia tobulinimo, aišku viena: pažvelgę į akis, galime pamatyti kur kas daugiau, nei manėme iki šiol.
