Naujas gyvūnas ūkyje dažnai atrodo visiškai sveikas, todėl kyla noras kuo greičiau jį suvesti su likusia banda. Vis dėlto gyvūno karantino taisyklės padeda išvengti rimtų problemų, nes infekcijos ar parazitai ne visada pastebimi per pirmą apžiūrą.
Karantinas reikalingas ne tik dėl galimų ligų. Po transportavimo ir pasikeitusios aplinkos gyvūnas patiria stresą, o tai gali susilpninti jo atsparumą. Dėl šios priežasties kai kurie negalavimai išryškėja tik po kelių dienų ar net savaičių.
Kur laikyti naujai įsigytą gyvūną
Naujam gyvūnui reikėtų paruošti atskirą patalpą, kurioje jis neturėtų tiesioginio kontakto su pagrindine banda. Vien aptvaro ar narvo atskyrimo bendroje patalpoje gali nepakakti, nes ligų sukėlėjai gali plisti per orą, išmatas, pašarus, vandenį, inventorių ar žmonių avalynę.
Izoliacijos vieta turi būti sausa, švari ir gerai vėdinama, tačiau joje neturėtų būti skersvėjų. Svarbu palaikyti konkrečiai gyvūnų rūšiai tinkamą temperatūrą ir neleisti patalpai perkaisti ar per daug atvėsti.
Durys, varteliai ir kitos angos turi patikimai užsidaryti. Izoliuotas gyvūnas neturėtų galėti ištrūkti, pasiekti kitų gyvūnų per tvoros tarpus ar dalytis su jais tais pačiais pašarų bei vandens indais.
Kiek laiko turi trukti karantinas
Pirmosiomis dienomis gyvūnas gali atrodyti sveikas, nors kai kurių ligų inkubacinis laikotarpis būna ilgesnis. Be to, transportavimo stresas ir nauja aplinka gali laikinai pakeisti elgesį, apetitą ar virškinimą.
Minimalus izoliacijos laikotarpis priklauso nuo gyvūno rūšies. Kaip pagrindiniai orientyrai dažniausiai nurodomi šie terminai:
- avims ir ožkoms rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30 dienų
- paukščius taip pat patariama laikyti atskirai bent 30 dienų
- triušiams taikomas ne trumpesnis kaip 21 kalendorinės dienos laikotarpis
Šie terminai yra tik pradinės gairės. Jei per karantiną atsiranda bet kokių negalavimo požymių, gyvūno negalima skubiai perkelti į bendrą bandą. Izoliacija turėtų būti tęsiama tol, kol bus aiški simptomų priežastis ir įvertinta gyvūno būklė.
Ką stebėti kiekvieną dieną
Karantinas nėra vien paprastas laikymas atskirai. Tai laikotarpis, kai būtina kasdien stebėti gyvūno būklę ir užfiksuoti net nedidelius pokyčius.
- apetitą ir pašaro suvartojimą
- vandens gėrimą
- aktyvumą ir judėjimą
- kvėpavimą
- išskyras iš akių ar nosies
- išmatų pokyčius
- odos, kailio ar plunksnų būklę
- neįprastą elgesį
Po pervežimo ir pašaro pakeitimo apetitas gali trumpam sumažėti, o gyvūnas gali tapti atsargesnis. Tačiau užsitęsęs vangumas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, išskyros, niežulys ar staigus svorio kritimas turėtų būti vertinami rimtai.
Kada galima jungti su banda
Gyvūną į bendrą bandą reikėtų perkelti tik pasibaigus nustatytam izoliacijos laikotarpiui ir įsitikinus, kad jis neturi ligos požymių. Gyvūno karantino taisyklės ypač svarbios tada, kai ūkyje jau laikoma didesnė banda, nes viena nepastebėta infekcija gali greitai išplisti.
Prireikus veterinarijos specialistas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, parazitų kontrolę ar kitą gydymą. Saugiausia naują gyvūną prie kitų jungti tik tada, kai jo būklė stabili, jis normaliai ėda, geria, juda ir nekelia įtarimų dėl užkrečiamos ligos.