GyvūnaiOžiukas liko be ožkos? Svarbiausi maitinimo etapai

Ožiukas liko be ožkos? Svarbiausi maitinimo etapai

Ožiuko maitinimas be ožkos reikalauja atidžios priežiūros nuo pat pirmųjų gyvenimo valandų. Reikia ne tik parinkti tinkamą pieną ar jo pakaitalą, bet ir stebėti, kaip keičiasi augančio gyvūno poreikiai. Maitinimo dažnis, porcijų dydis ir pašaro sudėtis turi būti koreguojami palaipsniui.

Pirmaisiais mėnesiais svarbiausia užtikrinti, kad ožiukas gautų pakankamai maistinių medžiagų, išliktų aktyvus ir tolygiai augtų. Perėjimas nuo pieno prie savarankiško maitinimosi neturėtų būti staigus.

Pirmosiomis dienomis svarbiausi krekenys

Naujagimiui būtini krekenys, dar vadinami priešpieniu. Juose yra ne tik lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų, bet ir antikūnų, padedančių formuotis pasyviajai organizmo apsaugai.

Jeigu motinos krekenų nėra, juos galima gauti iš kitos sveikos ožkos, naudoti anksčiau užšaldytą atsargą arba rinktis specialų krekenų pakaitalą ožiukams. Pirmaisiais gyvenimo etapais tai yra pagrindinis pašaras, todėl iš anksto pasirūpinti tinkamu variantu ypač svarbu.

Vėliau ožiukas paprastai perkeliamas prie nenugriebto ožkos pieno arba visaverčio pieno pakaitalo. Keičiant pašarą, svarbu tai daryti nuosekliai, o ne iš karto pakeisti visą racioną.

Kaip keičiasi pieno kiekis ir girdymo režimas

Pirmosiomis dienomis pienas duodamas dažniau ir mažesnėmis porcijomis. Ožiukui augant, vieno girdymo kiekis didinamas, o bendras maitinimų skaičius palaipsniui mažinamas.

Girdomas pašaras turi būti tinkamos temperatūros. Pieno pakaitalą būtina ruošti tiksliai pagal gamintojo nurodytas proporcijas, nes per daug koncentruotas arba per daug praskiestas mišinys gali neatitikti augančio gyvūno poreikių.

Patogu stebėti, kiek kiekvienas ožiukas išgeria, ypač jei auginami keli jaunikliai. Taip lengviau pastebėti, kuris gyvūnas geria vangiai arba negauna pakankamai pašaro.

Girdymas iš buteliuko turi būti ramus

Individualiam girdymui dažniausiai naudojamas buteliukas su specialiu čiulptuku. Jis leidžia tiksliai pamatuoti porciją ir matyti, kaip aktyviai ožiukas geria.

Čiulptuko anga neturėtų būti per didelė. Pienas turi tekėti tik tuomet, kai gyvūnas pats traukia, o ne laisvai bėgti į burną. Priešingu atveju ožiukui gali būti sunkiau kontroliuoti rijimą.

Prieš kiekvieną girdymą naudojamas švarus buteliukas ir šviežiai paruošta porcija. Jei auginami keli ožiukai, porcijas verta ruošti atskirai, kad būtų galima tiksliai stebėti kiekvieno jų suvartojamą kiekį.

Kada pradėti siūlyti šieną ir kombinuotuosius pašarus

Pienas ilgą laiką išlieka pagrindiniu pašaru, tačiau augant ožiuką reikia pamažu pratinti ir prie kieto maisto. Jam siūlomas geros kokybės šienas bei tinkamas kombinuotasis pašaras.

Šis etapas svarbus todėl, kad iki nujunkymo gyvūnas išmoktų gauti dalį maistinių medžiagų ne tik iš pieno. Nauji pašarai į racioną įtraukiami palaipsniui, nedideliais kiekiais, leidžiant ožiukui priprasti prie skonio ir tekstūros.

Ožiuko maitinimas be ožkos neturėtų apsiriboti vien pieno davimu. Nuo augimo tempo priklauso, kada ir kokiu tempu keisti visą racioną, todėl svarbu stebėti gyvūno būklę ir apetito pokyčius.

Perėjimas prie savarankiško maitinimosi

Nujunkymas neturėtų vykti vien pagal nustatytą datą. Prieš atsisakydamas pieno, ožiukas turi būti pakankamai pripratęs prie šieno ir kombinuotųjų pašarų, kad gautų reikiamą maistinių medžiagų kiekį iš kieto pašaro.

Pieno dalis mažinama palaipsniui, kartu stebint, ar gyvūnas išlieka aktyvus ir toliau normaliai auga. Staigus perėjimas gali apsunkinti prisitaikymą, todėl raciono pokyčiai turi būti nuoseklūs.

Tinkamai organizuotas ožiuko maitinimas be ožkos apima kelis etapus: krekenų davimą, perėjimą prie pieno ar jo pakaitalo, girdymą iš buteliuko, pratimą prie šieno ir kombinuotųjų pašarų bei laipsnišką nujunkymą.

Populiariausi

- Reklama -

Naujausi

- Reklama -

Rekomenduojame

- Reklama -

Skaitykite daugiau