Šiandien daugelis domisi kalorijomis, maistinėmis medžiagomis ar dietomis, bet anksčiau žmonės vadovavosi paprastais pastebėjimais: kai kurie produktai tiesiog nesuderinami. Ir nors tuo metu niekas nekalbėjo apie fermentus ar skrandžio rūgštingumą, šie pastebėjimai neretai buvo taiklūs. Šiuolaikinė mitybos mokslų pažanga tik patvirtina, kad netinkami maisto deriniai gali sukelti sunkumo jausmą, pilvo pūtimą ar net ilgainiui veikti sveikatą. Vienas toks derinys seniau buvo laikomas tabu – ir ne be pagrindo.
Mėsa su bulvėmis – derinys, kuris ne toks nekaltas, kaip atrodo
Tai vienas dažniausių patiekalų ant lietuviško stalo – kepta mėsa su bulvėmis. Tačiau būtent šis derinys, kurį mūsų močiutės dažnai keitė troškiniais ar daržovėmis, šiandien laikomas vienu iš netinkamų maisto derinių. Kodėl?
Baltymų virškinimui (pavyzdžiui, iš mėsos) skrandis išskiria rūgščią terpę, o krakmolams (bulvėms) – šarminę. Kai šie du produktai valgomi kartu, virškinimo sistema tarsi pasimeta: fermentai neutralizuojasi, o maistas skrandyje užsilaiko ilgiau nei turėtų. Dėl to gali atsirasti sunkumo jausmas, dujų kaupimasis ar net lėtiniai virškinimo sutrikimai.
Močiutės pastebėdavo: „Po mėsos su bulvėm – sunku vaikščiot.“ Ir, pasirodo, ši liaudiška išmintis turėjo pagrindo.
Kaip derinti protingiau: ką rinktis vietoj bulvių ar mėsos?
Jei norisi išlaikyti mėgstamus skonius, bet sumažinti nepatogumus po valgio, vertėtų keisti ne pačius produktus, o jų derinius. Mėsą galima valgyti su lengvomis, nekrakmolingomis daržovėmis – pavyzdžiui, su garintais brokoliais, šviežiomis salotomis, špinatais ar raugintomis daržovėmis. Toks derinys ne tik geriau virškinamas, bet ir suteikia daugiau gyvybingumo po valgio, nes organizmui nereikia „kovoti“ su užsilikusiu maistu skrandyje.
O jei norisi bulvių – puiku. Tik tuomet geriau vengti jų su mėsa ir rinktis augalinius baltymus, pavyzdžiui, avinžirnius ar lęšius, arba tiesiog valgyti jas su daržovių troškiniu. Tokios kombinacijos mūsų močiutėms buvo artimesnės nei mums dabar atrodo – paprastos, bet protingos.
Ką gali lemti netinkami maisto deriniai ilgainiui?
Pavienis sunkesnis valgis – dar ne tragedija, bet kai tokie deriniai tampa įpročiu, organizmas gali pradėti reaguoti visai kitaip. Ilgainiui netinkami maisto deriniai gali ne tik apsunkinti virškinimą, bet ir turėti įtakos medžiagų įsisavinimui, imunitetui ar net svoriui.
Štai ką gali sukelti nuolat netinkamai derinamas maistas:
- Lėtinis pilvo pūtimas ir diskomfortas po valgio
- Rūgštingumo padidėjimas ir skrandžio deginimo pojūtis
- Vitaminų ir mineralų įsisavinimo sutrikimai, ypač kai kartu vartojami baltymai ir stiprūs krakmolai
- Viršsvoris, nes lėtai virškinamas maistas dažniau virsta riebalų atsargomis
- Nuovargis ir mieguistumas po valgio, kai virškinimo procesas per daug apkrauna organizmą
Mūsų močiutės šito gal ir nežinojo iš mokslo pusės, bet matė rezultatą – dėl to daugelio derinių tiesiog instinktyviai vengė.
Apibendrinimas
Kartais sveikatos sprendimai slypi ne vaistinėse, o lėkštėje. Tai, ką deriname kasdien, daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir bendrai savijautai. Nors kai kurie valgymo įpročiai atrodo įprasti ir net tradiciniai, verta juos peržvelgti iš naujo – ypač jei po valgio jaučiate sunkumą, mieguistumą ar dažną pūtimą.
Kaip rodo tiek šiuolaikiniai tyrimai, tiek senolių išmintis, netinkami maisto deriniai gali tyliai kenkti, kol virsta rimtesnėmis problemomis. O pakeisti juos paprasta – užtenka šiek tiek sąmoningumo ir noro jaustis lengviau kasdien.
