Mikoplazma – tai mikroorganizmai, kurie yra vieni mažiausių ir paprasčiausių prokariotų pasaulyje. Nepaisant savo mažo dydžio, mikoplazmos gali sukelti daugybę sveikatos problemų, ypač kvėpavimo sistemos ir lytinių organų infekcijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra mikoplazma, kaip ji plinta, kokias ligas sukelia ir kaip galima nuo jos apsisaugoti.
Kas yra mikoplazma?
Mikoplazma – tai bakterijos, kurios išsiskiria tuo, kad neturi ląstelės sienelės. Tai leidžia joms būti lankstesnėms ir atspariems kai kuriems antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę.
Yra įvairių mikoplazmos rūšių, tačiau labiausiai žinomos yra Mycoplasma pneumoniae, kuri sukelia kvėpavimo takų infekcijas, ir Mycoplasma genitalium, kuri gali sukelti lytinių organų infekcijas.
Mikoplazmos sukeliamos ligos
Mikoplazmos gali sukelti įvairias ligas, kurios dažnai būna nepastebimos arba klaidingai diagnozuojamos dėl nespecifinių simptomų.
- Kvėpavimo takų infekcijos
- Mycoplasma pneumoniae yra atsakinga už vadinamąją „atipinę pneumoniją“ arba „eisenos pneumoniją“. Ši liga gali pasireikšti lengvais simptomais, tokiais kaip kosulys, gerklės skausmas, nuovargis ir nedidelis karščiavimas, todėl dažnai nėra tinkamai diagnozuojama.
- Lytinių organų infekcijos
- Mycoplasma genitalium yra susijusi su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. Ši bakterija gali sukelti uretritą vyrams ir cervicitą moterims. Simptomai gali būti panašūs į chlamidijos ar gonorėjos, tačiau dažnai būna mažiau ryškūs.
- Sąnarių ir kitos sisteminės infekcijos
- Nors rečiau, mikoplazmos gali sukelti ir sąnarių uždegimus (artritus), ypač tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė.
Mikoplazma – jos plitimas ir rizikos veiksniai
Mikoplazmos plinta per kvėpavimo takų lašelius, kurie pasklinda, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Lytinių organų infekcijas sukeliančios mikoplazmos plinta lytinių santykių metu. Rizikos veiksniai apima:
- Artimą kontaktą su sergančiais žmonėmis;
- Lytinius santykius be apsaugos;
- Silpną imuninę sistemą.
Mikoplazmos diagnostika
Mikoplazma diagnozuojama sudėtingai dėl nespecifinių simptomų. Dažniausiai naudojami metodai:
- Kraujo tyrimai gali parodyti antikūnų prieš mikoplazmą buvimą.
- Molekuliniai tyrimai (pvz., PCR) leidžia tiesiogiai aptikti bakterijų genetinę medžiagą.
- Kultūros metodai yra mažiau paplitę dėl ilgai trunkančios bakterijų auginimo procedūros.
Gydymas ir prevencija
Mikoplazmos gydomos antibiotikais, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus, nes dauguma įprastų antibiotikų (pvz., penicilinas) neveikia dėl bakterijų struktūros ypatybių. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra:
- Makrolidai (pvz., azitromicinas);
- Tetraciklinai (pvz., doksiciklinas);
- Fluorochinolonai (pvz., levofloksacinas).
Norint išvengti užsikrėtimo mikoplazma, rekomenduojama:
- Laikytis geros asmens higienos;
- Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
- Naudoti apsaugos priemones lytinių santykių metu;
- Stiprinti imuninę sistemą sveika mityba ir fizine veikla.
Mikoplazma – tai dažnai nepastebima, bet potencialiai pavojinga bakterija, galinti sukelti įvairias infekcijas. Svarbu žinoti apie šių mikroorganizmų plitimo būdus, simptomus ir gydymo galimybes, kad būtų galima laiku imtis prevencijos priemonių ir užtikrinti savo sveikatą.
