Vos tik pradeda dygti daigai ar rodyti lapus salotos – pasirodo ir šliužai. Jie ne tik apgraužia lapus, bet ir palieka gleivėtus pėdsakus, lėtai, bet užtikrintai naikindami visą derlių.
Daug kas stebisi: „Kodėl šliužai puola sodą, jei viskas švaru, tvarkinga, laistyta?“ Deja, kai kurie veiksniai – visai nepastebimi, bet šliužams jie kaip kvietimas prie vaišių stalo.
Tam, kad galėtumėte apsaugoti savo sodą, pirmiausia reikia suprasti, kas tiksliai juos traukia. Ir tai dažnai slypi visai ne ten, kur įtariate.
1. Per tanki augalija ir per mažai oro tarpų
Tankūs augalų sąžalynai šliužams – tikra oazė. Jie mėgsta drėgmę, pavėsį ir ramybę, o būtent tai suteikia nepermatomi augalų plotai, kuriuose neprasiskverbia saulė.
Net jeigu augalai gražiai veši, jei tarp jų nėra oro tarpų, dirva nespėja išdžiūti. Tokios sąlygos puikiai tinka šliužams veistis ir slėptis dienos metu.
Kad to išvengtumėte, reikia reguliariai retinti lapiją, ypač arti žemės augančius lapus. Atviri tarpai tarp lysvių šliužams tampa nepalankūs.
2. Augalų laistymas vakarais – tiesiai į šliužų rankas
Jei laistote daržą vakarais, o ne ryte – šliužams tai tarsi atidarytas restoranas. Drėgna žemė naktį – jų mėgstamiausia veiklos erdvė.
Laistant vakare, dirva išlieka drėgna visą naktį, o tai reiškia – geresnes sąlygas šliužams maitintis ir daugintis.
Geriausia rinktis rytinį laistymą – taip augalai gauna drėgmės, bet žemė suspėja pradžiūti dar iki vakaro. O šliužai lieka be palankios terpės.
3. Neišravėti piktžolynai aplink daržą
Šliužai dažnai slepiasi ne tiesiogiai lysvėse, o jų pakraščiuose – tarp piktžolių, nuokritų, aukštos žolės. Tai puikios vietos slėptuvei ir drėgmės kaupimuisi.
Net jei pats daržas atrodo tvarkingas, bet aplink jį auga aukšta žolė ar krūmynai – šliužai ten gyvens ir naktimis keliaus į lysves maitintis.
Reguliarus ravėjimas ir žolės nupjovimas aplink sodą sumažina šliužų buveinių skaičių. Tai viena paprasčiausių, bet veiksmingų prevencijos priemonių.
4. Organinės mulčios perteklius
Nors mulčia padeda išlaikyti drėgmę ir slopina piktžoles, jos storas sluoksnis gali tapti šliužų rojumi – ypač jei naudojama šviežia žolė ar neskaldyti lapai.
Po mulčia kaupiasi drėgmė ir šiluma, o tai būtent tai, ko ieško šliužai. Dieną jie slepiasi po ja, o naktį išlenda maitintis aplink esančiais augalais.
Jei pastebėjote šliužų antplūdį, vertėtų sumažinti mulčios kiekį arba rinktis sausesnes jos rūšis – pavyzdžiui, skiedras ar šiaudus.
5. Pertręšta dirva – per daug azoto
Per didelis trąšų kiekis, ypač azoto, skatina greitą lapų augimą, o jauni, sultingi lapai – tikra šliužų silpnybė. Jie renkasi būtent tokius augalus, nes juos lengva apgraužti.
Pertręšti augalai tampa labiau pažeidžiami, o derlius – mažiau atsparus kenkėjams. Dėl to svarbu trąšas dozuoti atsargiai ir stebėti augalų būklę.
Kaip atpažinti, kad trąšų per daug:
- Lapai labai dideli, minkšti, gležni
- Stiebai pernelyg ilgi, silpni
- Augalai greitai suglemba nuo karščio
Subalansuotas tręšimas ne tik stiprina augalus, bet ir daro juos mažiau patrauklius šliužams.
6. Netinkamai laikomos lentos, plytelės ir kiti rakandai
Jei sode ar darže laikote senas lentas, plytas ar statybines medžiagas – po jomis dažnai slepiasi šliužai. Šios vietos išlaiko drėgmę ir pavėsį, ypač jei nepajudinamos savaitėmis.
Tai viena dažnai pamirštama priežastis, kodėl šliužai puola sodą net tada, kai lysvės atrodo švarios. Kenkėjai veisiasi ne tik tarp augalų, bet ir už jų ribų.
Reguliariai apžiūrėkite tokias vietas, pakelkite lentas ar plyteles, peržiūrėkite sandėliuojamą medieną. Kartais ten rasta šliužų kolonija paaiškina, kodėl žala nepaliauja.
7. Šliužai atklysta nuo kaimynų
Net jei pats daržas idealiai tvarkingas, šliužai gali atklysti iš kaimyninių sklypų. Ypač jei šalia auga laukiniai plotai, yra kompostinės ar apleistos lysvės.
Šliužai juda lėtai, bet naktimis gali įveikti kelis metrus be problemų. Jei jie randa maisto – pasilieka. Todėl svarbu ne tik tvarkytis savo teritorijoje, bet ir stebėti aplinką.
Jei gyvenate sodų bendrijoje, verta pasikalbėti su kaimynais apie bendrą priežiūrą. Bendra tvarka mažina šliužų pasiskirstymą visame kvartale.
Išvados: šliužai atsiranda ne be priežasties
Šliužai nepuola daržo atsitiktinai – jų elgseną lemia aplinka, drėgmė, maistas ir slėptuvės. Kuo palankesnės sąlygos – tuo didesnė jų invazija.
Supratus, kodėl šliužai puola sodą, galima imtis tikslingų veiksmų. Kartais pakanka kelių pokyčių: laistymo laiko, mulčios tipo ar tiesiog senos plytos pakėlimo.
Prevencija – tai ne tik purškimai ar jaukai. Dažnai veiksmingiausias būdas – natūralios pusiausvyros atstatymas.
