Alaus spąstai nuo kurklių – tai ne mitas, o praktiškas sprendimas, kurį vis dažniau renkasi sodininkai. Šie kenkėjai, pasirodantys po lietaus ar šiltnamyje, gali sunaikinti viską – nuo burokėlių iki pomidorų.
Kas kartą, kai kurklys randa naują šaknį, daržininkui tenka pradėti iš naujo. Purios žemės, drėgmė ir neapsaugoti daigai tampa idealia terpe jų siautėjimui.
Brangūs chemikalai dažnai nuvilia – ne tik dėl kainos, bet ir dėl neveiksmingumo. Tuo tarpu paprastas stiklainis su alumi dažnai padaro daugiau nei visa lentyna pesticidų.
Kurklius vilioja ne nuodai, o alaus kvapas – ir tai jų pražūtis
Kurklių naikinimui nebūtina pirkti brangių preparatų. Paaiškėjo, kad jie kur kas labiau reaguoja į… paprastą alų.
Ieškodami drėgmės ar maisto, kurkliai naktimis klaidžioja dirvos paviršiumi. O įkasti stiklainiai su alaus kvapu tampa spąstais, kuriuose šie kenkėjai tiesiog paskęsta.
Į vidų juos vilioja kvapas, o išlipti jie nepajėgia – stiklainio sienelės per slidžios, o sparnų taip ir neišskleidžia.
Šis metodas stebina paprastumu: vos keli stiklainiai darže ar šiltnamyje – ir po kelių dienų jų dugne jau gali būti apsvaigusių ar nugaišusių kurklių.
Vienas stiklainis neveiks – svarbu, kaip ir kur juos išdėlioti
Kad alaus spąstai nuo kurklių tikrai veiktų, neužtenka vieno stiklainio per visam daržui. Sodininkai pataria juos išdėlioti strategiškai – ten, kur kurklių aktyvumas didžiausias.
Pavyzdžiui, šalia pomidorų, burokėlių ar agurkų lysvių, kurių šaknys dažniausiai nukenčia. Jei kurkliai jau nuniokojo bent vieną augalą – ten ir verta pradėti.
Stiklainiai įkasami taip, kad jų kraštas būtų viename lygyje su žeme. Į kiekvieną jų supilama maždaug pusė alaus ir tiek pat vandens – mišinys neturi būti iki viršaus.
Geriausia naudoti nebrangų alų – kurkliui nesvarbus prekės ženklas, svarbu kvapas. Spąstus reikėtų tikrinti kas kelias dienas ir, prireikus, papildyti.
Pridėkite prie alaus – spąstai bus dar veiksmingesni
Nors vien alaus kvapo dažnai pakanka, kai kurie daržininkai eksperimentuoja, ieškodami dar stipresnio poveikio. Pasirodo, į alų įmaišius tam tikrų priedų, spąstai tampa dar patrauklesni kurkliams.
Štai keli išbandyti ir veikiantys variantai:
- Alaus ir vandens mišinys santykiu 1:1 – klasikinis variantas, kurį naudoja dauguma.
- Alaus ir keli lašai skalbiklio („Fairy“) – padeda sumažinti paviršiaus įtampą, tad kurkliui sunkiau išsilaikyti paviršiuje.
- Alaus ir šiek tiek cukraus – salstelėjęs kvapas dar labiau vilioja.
- Alaus ir keli lašai acto – kai kurie sodininkai pastebi, kad šis derinys pritraukia daugiau kenkėjų.
Šių priedų dėka kai kuriems pavyko sugauti net po kelis kurklius per vieną naktį.
Tačiau svarbu nepersistengti – per stiprus kvapas ar per daug agresyvus mišinys gali atbaidyti vietoj to, kad priviliotų. Geriausia pradėti nuo paprasčiausios versijos ir palaipsniui bandyti papildymus.
Net ir sode gimsta gudrybės – kaimynų išbandyti triukai veikia
Patyrę daržininkai dažnai dalijasi ne tik spąstų receptais, bet ir netikėtais būdais, kaip apsaugoti augalus nuo kurklių atakų. Vienas jų – pomidorų sodinimas į plastiko vazonėlius be dugno.
Įkasti į žemę jie veikia tarsi barjeras – kurklys jaučia šaknų kvapą, bet sustoja, nes nebegali prasibrauti pro plastiko kraštą. Tai paprasta priemonė, o efektas dažnai stulbinantis.
Kita gudrybė – kiaušinių lukštai, sumaišyti su trupučiu aliejaus. Jais pabarstyta žemė tampa nepalanki kurkliams – jiems nemalonus ir kvapas, ir aštrūs kraštai.
Dar vienas pastebėjimas: dažnesnis žemės purenimas mažina kurklių aktyvumą. Jie mėgsta ramybę ir stabilumą, todėl nuolat judinama dirva jiems atrodo nesaugi.
Kurklių atsikratyti galima visam laikui – svarbiausia pastovumas
Nors gali pasirodyti, kad kurklių mažėja lėtai, svarbu neprarasti kantrybės. Spąstai ir kitos priemonės veikia tik tuomet, kai naudojamos nuosekliai, o ne tik vieną kartą per sezoną.
Agronomai sako, kad net pora gerai suplanuotų „atakų“ per metus – pavasarį ir rudenį – gali ženkliai sumažinti jų populiaciją. Ypač jei tuo metu kurkliai aktyvūs ir kyla į paviršių.
Taip pat verta stebėti, ar sode neatsiranda naujų židinių – šviežiai purenta žemė, netikėtai nuvytę daigai, nuskustos šaknys. Tai ženklai, kad reikės papildomų spąstų ar priemonių.
Geriausia tai, kad šie būdai nekenkia nei dirvai, nei augalams. Alus, vanduo, lukštai ar plastiko žiedai – tai ne chemija, o draugiški metodai, kuriuos galima pritaikyti ir ekologiškame ūkyje.
Kurklių invazija nėra nuosprendis – galima laimėti, jei reaguoji laiku
Sodo gėrybes niokojantys kurkliai dažnai pasirodo netikėtai – vieną rytą randi apvytusius daigus, o po kelių dienų jau ir šakniavaisiai pradeda nykti. Tokiu metu svarbiausia – nepanikuoti, o veikti nedelsiant.
Kuo greičiau bus pradėtas naikinimas, tuo mažesnė tikimybė, kad šie kenkėjai išplis ir sudaigins naują kartą. Kiekvienas sugautas ar išprašytas iš žemės kurklys – tai išsaugotas augalas.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių renkasi natūralias, paprastas ir pigias priemones. Jos prieinamos kiekvienam, o dažnai net ir veiksmingesnės už reklamomis išgirtus nuodus.
Būtent alaus spąstai nuo kurklių pasiteisino daugelyje daržų – tai tylus, bet efektyvus ginklas prieš vienus atkakliausių kenkėjų.
