Kiekvienas, kas savo sode augina medžius, žino – norint, kad jie augtų sveiki, tvirti ir duotų gausų derlių, reikia ne tik saulės ir gero dirvožemio, bet ir šiek tiek priežiūros. Graikinio riešutmedžio genėjimas – būtent viena iš tų priežiūros dalių, kuri gali turėti didelę įtaką ne tik medžio išvaizdai, bet ir jo gyvybingumui bei riešutų gausumui.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad riešutmedžiai auga savaime ir jų nereikia liesti, iš tikrųjų reguliarus, švelnus ir apgalvotas genėjimas gali stipriai pagerinti ne tik medžio formą, bet ir viso sodo harmoniją. Tinkamai genėtas medis geriau ventiliuojasi, rečiau serga, o jo šakos tampa tvirtesnės ir labiau subalansuotos.
Šiame straipsnyje pasidalinsime paprastais, bet vertingais patarimais – kada geriausia pradėti genėjimą, kokių šakų atsisakyti pirmiausia, ir kaip tai daryti taip, kad jūsų riešutmedis augtų ilgam, stipriai ir derlingai.
Kada geriausia genėti graikinį riešutmedį?
Nors gali pasirodyti, kad medžius galima genėti bet kada, graikinio riešutmedžio genėjimas turi savo laiką. Kad medis kuo mažiau nukentėtų, svarbu tai daryti tinkamu metu. Geriausias laikas – žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai medis dar ilsisi ir neturi lapų.
Kodėl tai svarbu? Ramybės būsenoje medis nepatiria streso, o žaizdos nuo genėjimo užgyja greičiau. Be to, kai šakos dar be lapų, daug lengviau matyti jų išsidėstymą. Taip lengviau pastebėti, kur šakos susikerta ar trukdo viena kitai.
Kai kurie sodininkai šiek tiek genėja ir vasaros viduryje, ypač jei reikia pašalinti sausas ar ligotas šakas. Tačiau vėlyvą vasarą ar rudenį genėti nerekomenduojama, nes tai gali paskatinti naujų ūglių augimą. Jie nespėja subręsti iki šalnų ir žiemą dažnai pažeidžiami.
Trumpai tariant – geriausia genėti tada, kai medis dar nežaliuoja, bet jau ruošiasi naujam augimo etapui. Taip užtikrinsite stiprų jo startą ir gerą sezoną.
Kaip teisingai genėti graikinį riešutmedį – nuo ko pradėti
Pradėti genėti riešutmedį gali atrodyti sudėtinga, ypač jei tai darote pirmą kartą. Tačiau viskas tampa paprasčiau, kai žinote pagrindinius principus. Pirmiausia – svarbu suprasti, kad genėjimo tikslas nėra tik „apmažinti šakų skaičių“, bet padėti medžiui augti stipriau ir sveikiau.
Pirmiausia apžiūrėkite medį. Pašalinkite sausas, pažeistas ar ligotas šakas. Taip pat verta atsikratyti tų, kurios auga į medžio vidų, kertasi viena su kita ar trukdo laisvam oro judėjimui.
Jauniems medeliams svarbu padėti suformuoti tvirtą lają. Rinkitės stiprias pagrindines šakas, kurios tolygiai pasiskirsčiusios aplink kamieną. Kitas, silpnesnes, reikėtų patrumpinti arba visiškai pašalinti. Tai leidžia medžiui sutelkti jėgas į stipriausias vietas.
Taip pat nepamirškite pagrindinio ūglio – centrinio kamieno. Jis turėtų išlikti aukščiausias ir stipriausias, o šoninės šakos – žemiau jo. Jei kuri šaka pradeda „konkuruoti“ su pagrindiniu stiebu, ją verta patrumpinti.
Svarbiausia – neskubėkite ir stebėkite medžio formą. Genėjimas – tai ne tik techninis darbas, bet ir šiek tiek meno. Kuo daugiau praktikuositės, tuo aiškiau pajusite, ko reikia jūsų riešutmedžiui.
Dažniausios klaidos genint graikinį riešutmedį
Net ir norint gero, kartais genint padaroma klaidų, kurios gali pakenkti medžiui ar sutrikdyti jo augimą. Kad jų išvengtumėte, verta žinoti, ko geriau nedaryti. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos:
- Genima netinkamu metu – genėjimas vėlyvą rudenį arba per stiprų medžio vegetacijos laikotarpį gali paskatinti netinkamą augimą ar padaryti medį jautresnį šalčiui.
- Pašalinama per daug šakų iš karto – jei nupjausite daugiau nei 20 % lajos vienu metu, medis gali patirti stresą ir ilgai atsigaudinėti.
- Paliekami per ilgi kelmeliai – nupjovus šakas, būtina pjauti arti kamieno, bet nepažeisti vadinamos šakos apykaklės. Ilgi kelmeliai sunkiau gyja ir gali pradėti pūti.
- Neprižiūrimi įrankiai – bukais ar nešvariais genėjimo įrankiais padaryti pjūviai gyja lėčiau ir padidina ligų riziką.
- Pamirštama apie centrinį ūglį – jei šoninės šakos paliekamos aukštesnės nei centrinė viršūnė, medis gali pradėti augti netvarkingai ir prarasti tvirtą formą.
- Nenuoseklus genėjimas kiekvienais metais – riešutmedis, kaip ir kiti vaismedžiai, vertina nuoseklią priežiūrą. Per ilgos pertraukos tarp genėjimų lemia per tankią lają, daugiau sausų ar silpnų šakų.
Klaidos – žmogiška, bet jų išvengti tikrai galima. Svarbiausia – skirti šiek tiek laiko stebėjimui, planavimui ir dirbti atsargiai, su pagarba medžiui.
Kaip rūpintis graikiniu riešutmedžiu po genėjimo
Nors pats graikinio riešutmedžio genėjimas yra svarbus žingsnis, ne mažiau svarbu ir tai, kas vyksta po jo. Tinkama priežiūra padeda medžiui greičiau atsigauti, sumažina ligų riziką ir paskatina sveiką naują augimą.
Kad medis lengviau susidorotų su po genėjimo patiriamu stresu, verta laikytis kelių paprastų, bet svarbių patarimų:
- Nelaistykite per daug, bet stebėkite drėgmę
Jei oras sausas, duokite medžiui šiek tiek papildomos drėgmės. Vanduo padeda greičiau atsistatyti ir paskatina šaknų aktyvumą. - Netepkite žaizdų derva ar dažais
Riešutmedžiai natūraliai užsigydo gerai atliktus pjūvius. Jei pjūviai švarūs ir nedideli, papildomos priemonės nereikalingos. - Palaukite su tręšimu
Po genėjimo neskubėkite tręšti – geriau palaukti kelias savaites. Vėliau galite naudoti azotu praturtintas natūralias trąšas arba kompostą. - Stebėkite medį
Apžiūrėkite, ar genėtos vietos gyja tvarkingai, ar neatsiranda sausų ar įskilusių vietų. Anksti pastebėtos problemos padės išvengti rimtesnių bėdų. - Apsaugokite nuo staigių oro pokyčių
Jei po genėjimo užklumpa stiprios šalnos, apsvarstykite galimybę pridengti jauną medelį ar šaknis mulčiu. Tai sumažins šalčio žalą.
Visa tai – nedideli, bet labai reikšmingi žingsniai, kurie padeda jūsų riešutmedžiui ne tik greičiau atsigauti, bet ir sėkmingai ruoštis naujam augimo sezonui.
Naudingi patarimai pradedantiesiems
Jei graikinio riešutmedžio genėjimas jums dar naujiena – nesijaudinkite. Kiekvienas patyręs sodininkas kadaise pradėjo nuo pirmojo pjūvio. Svarbiausia – kantrybė, stebėjimas ir šiek tiek pasitikėjimo savo rankomis. O kad pradžia būtų sklandesnė, štai keletas paprastų, bet tikrai vertingų patarimų:
- Pradėkite nuo mažų žingsnių
Nereikia iškart nugenėti viso medžio – geriau išmokti po truputį, stebint, kaip medis reaguoja. - Visada naudokite švarius, aštrius įrankius
Tai padės išvengti žaizdų infekcijų ir užtikrins švarius, greičiau gyjančius pjūvius. - Nepamirškite stebėti medžio formos
Paskirkite kelias minutes apžiūrai iš visų pusių. Kartais šaka atrodo tinkama tik iš vieno kampo, bet kliudo iš kito. - Nespauskite savęs „padaryti tobulai“
Net ir netobulas genėjimas dažnai būna naudingesnis nei jo visai nebuvimas. Su kiekvienais metais ateina patirtis. - Klauskite ir pasitarkite
Jei turite sodo kaimyną ar pažįstamą, kuris augina riešutmedžius – pasikalbėkite. Praktiniai patarimai iš patirties visada naudingi.
Svarbiausia – nebijoti bandyti. Net nedidelis rūpestis duoda didelį rezultatą, kai kalbame apie medžių sveikatą ir derlių.
Kodėl verta reguliariai genėti graikinį riešutmedį
Graikinio riešutmedžio genėjimas – tai daugiau nei tik šakų trumpinimas. Tai investicija į medžio sveikatą, derlių ir ilgaamžiškumą. Reguliariai prižiūrimas medis tampa ne tik gražesnis ir tvirtesnis, bet ir kur kas mažiau pažeidžiamas ligų ar vėjo.
Genėdami padedame medžiui „kvėpuoti“, nukreipiame jo energiją į stiprių, derlingų šakų augimą, išvengiame persipynusių, silpnų ar be reikalo maistines medžiagas eikvojančių šakų. O svarbiausia – tokia priežiūra kuria ryšį su pačiu medžiu. Juk sodas – tai ne tik darbas, bet ir savotiška terapija bei buvimas gamtos ritme.
Šaltiniai ir naudinga literatūra
Straipsnio turinys parengtas remiantis patikimais šaltiniais ir praktine sodininkystės informacija. Daugiau apie graikinio riešutmedžio genėjimo ypatumus galite skaityti čia:
