Ilgi skrydžiai gali būti varginantys ne tik dėl nepatogios sėdėjimo padėties. Ilgo skrydžio poveikis organizmui apima daug daugiau – nuo dehidratacijos iki kraujotakos sutrikimų. Kūnas priverstas valandas praleisti sausame ore, ribotoje erdvėje ir patiriant slėgio pokyčius.
Skrydžių trukmė vis ilgėja – jau siūlomi 18–20 valandų reisai. Tai reiškia, kad mūsų organizmas ilgam patenka į nenatūralias sąlygas. Pasiruošus tinkamai, galima sumažinti ilgo skrydžio poveikį ir kelionė taps gerokai lengvesnė.
Sausas oras ir oro slėgio pokyčiai
Vienas iš labiausiai juntamų veiksnių skrendant – itin sausas oras. Apie pusę oro lėktuve sudaro išorėje paimtas, labai mažai drėgmės turintis oras. Dėl to greitai išsausėja nosis, gerklė, akys, o oda ima jaustis tempimo. Papildomas vandens gėrimas prieš ir per skrydį gali padėti sumažinti šiuos pojūčius.
Oro slėgio pokyčiai taip pat daro savo. Kylant ir leidžiantis, daug kas pajunta užgulusį nosį ar „užsikimšusias“ ausis. Žmonėms, sergantiems sinusų ligomis, šie pojūčiai gali būti dar stipresni. Gydytojai rekomenduoja gerti vandens, naudoti lengvus dekongestantus ar bent jau dažnai žiovauti, kad sumažintų spaudimą ausyse.
Raumenų sustingimas ir skausmas
Ilgą laiką sėdint vienoje pozoje, raumenys gauna nuolatinę apkrovą. Dėl to nugarą, kaklą ar net šlaunis gali pradėti skaudėti, atsiranda sustingimas. Net jei vietos aplink mažai, vis tiek svarbu rasti progų bent šiek tiek pajudėti.
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai ilgo skrydžio metu:
- Kaklo ir pečių įtampa;
- Nugaros skausmas;
- Kojų tirpimas ar sunkumo jausmas;
- Bendras sąstingis po kelių valandų sėdėjimo.
Keli paprasti pratimai, tokie kaip kulnų kilnojimas, pečių sukamieji judesiai ar trumpas pasivaikščiojimas koridoriumi, padeda atlaisvinti raumenis. Be to, reguliarus judėjimas skrydžio metu pagerina kraujotaką ir sumažina kitų sveikatos problemų riziką.
Virškinimo sutrikimai ir kvėpavimo sulėtėjimas
Ilgas sėdėjimas paveikia ne tik raumenis, bet ir virškinimo sistemą. Maisto judėjimas žarnyne sulėtėja, todėl gali atsirasti sunkumo jausmas, pūtimas ar net refliuksas. Tai dažnai nutinka dėl to, kad kūnas negauna pakankamai fizinio stimulo, kuris natūraliai palaiko virškinimą.
Kita problema – sulėtėjęs kvėpavimas. Sėdint susikūprinus, šonkauliai juda mažiau, todėl į organizmą patenka mažiau deguonies. Tai gali lemti galvos svaigimą, mieguistumą ar net pykinimą.
Trumpi atsitiesimai, gilus kvėpavimas ar lengvas pasitempimas padeda pagerinti tiek virškinimą, tiek deguonies pasisavinimą. Net ir nedidelis aktyvumas gali smarkiai sumažinti šiuos nemalonius pojūčius.
Kraujo krešulių ir DVT rizika
Ilgo skrydžio metu didžiausia grėsmė sveikatai – giliųjų venų trombozė (DVT). Tai kraujo krešulio susidarymas kojose, kuris gali tapti pavojingas, jei nukeliauja į plaučius. Net sveikiems keleiviams užtenka kelių valandų nejudrumo, kad kraujotaka kojose sulėtėtų.
Dažniausi simptomai – vienos kojos patinimas, pulsuojantis skausmas ar sunkumo jausmas. Rizika padidėja žmonėms, turintiems paveldimą polinkį į krešulius, nėščiosioms, vartojantiems hormoninę kontracepciją ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
Siekiant sumažinti pavojų, rekomenduojama kas valandą atsistoti, paeiti koridoriumi, atlikti kulnų kilnojimus net sėdint. Naudingos ir kompresinės kojinės, kurios padeda palaikyti geresnę kraujotaką bei apsaugo nuo skysčių kaupimosi kojose.
Kaip palengvinti ilgą skrydį
Ilgi skrydžiai neišvengiami, tačiau keli paprasti įpročiai gali smarkiai sumažinti kūno patiriamą stresą. Pirmiausia – skysčiai. Gerkite daugiau vandens nei įprastai, nes lėktuvo ore drėgmės beveik nėra. Alkoholis ir kava dehidratuoja, todėl jų reikėtų vengti.
Kūnui taip pat būtinas judesys. Net jei negalite išeiti į praėjimo taką, pasistenkite bent kas pusvalandį judinti kojas, daryti lengvus tempimo pratimus. Tai ne tik pagerins kraujotaką, bet ir sumažins raumenų sąstingį.
Svarbu pasirūpinti ir patogia laikysena – reguliariai keiskite sėdėjimo poziciją, naudokite kaklo pagalvėlę, kad sumažintumėte sprando įtampą. Norintiems išvengti virškinimo problemų, rekomenduojama rinktis lengvesnį maistą prieš ir per skrydį.
Jeigu keliaujate itin ilgai, pravartu užsidėti kompresines kojines. Jos palaiko kraujotaką ir mažina tinimo riziką, ypač skrendant daugiau nei 8 valandas.
Kaip pasiruošti ilgiems skrydžiams
Ilgo skrydžio poveikis organizmui dažnai nuvertinamas – daugelis galvoja tik apie nuovargį ar nemalonią sėdėjimo padėtį. Tačiau realybėje kūnas patiria daug daugiau: nuo dehidratacijos ir sulėtėjusio virškinimo iki galimos kraujo krešulių rizikos.
Pasirinkus tinkamus įpročius – gerti pakankamai vandens, reguliariai judėti, atlikti paprastus tempimo pratimus ar naudoti kompresines kojines – galima smarkiai sumažinti diskomfortą. Toks pasiruošimas padeda ne tik kelionės metu, bet ir leidžia greičiau atsigauti atvykus į paskirties vietą.
Kelionės lėktuvu nebūtinai turi būti alinantis išbandymas. Žinodami, kokį poveikį patiria kūnas ir kaip jam padėti, galime paversti net ilgiausią skrydį kur kas malonesne patirtimi.
