Rankos kasdien liečia dešimtis paviršių, apie kuriuos net nesusimąstoma. Dalis jų atrodo visiškai nekalti, tačiau būtent jie tampa greičiausiu keliu mikrobams patekti į organizmą. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad ne pats daiktas yra pavojingiausias, o momentas, kai po kontakto pamirštama elementari higiena.
Tema, kada plauti rankas, nėra tik pandemijų laikų priminimas. Tai kasdienis įprotis, kuris lemia, ar bakterijos liks ant odos, ar bus perduotos maistui, veidui ar kvėpavimo takams.
Kodėl paviršiai perduoda daugiau nei atrodo
Daugelis mikroorganizmų nekelia grėsmės tol, kol lieka ant paviršių. Problema prasideda tada, kai rankos tampa tarpininku. Veidas, akys, burna liečiami automatiškai, be sąmoningo sprendimo.
Tyrimai rodo, kad žmonės per valandą veidą paliečia dešimtis kartų. Todėl kada plauti rankas tampa ne teoriniu, o labai praktiniu klausimu.
shutterstock.com
Telefonas, kuris niekada nebūna švarus
Išmanusis telefonas nuolat keliauja iš rankų į kišenę, ant stalo, į viešas erdves. Jis liečiamas po durų atidarymo, po apsipirkimo, kartais net po viešojo transporto.
Šilta telefono danga ir apsauginiai dėklai sudaro palankią terpę mikrobams išlikti ilgiau. Tyrėjai pastebi, kad telefonuose aptinkama daugiau bakterijų nei ant daugelio namų paviršių. Po intensyvaus naudojimo rankų plovimas prieš valgį tampa kritiškai svarbus.
Durų rankenos ir nematomas žmonių srautas
Durų rankenos nuolat keičia savininkus. Biuruose, laiptinėse, parduotuvėse ar tualetuose jos per dieną liečiamos šimtus kartų. Kiekvienas prisilietimas palieka dalelę mikrofloros.
Net namuose rankenos greitai tampa bakterijų kaupimosi vieta, ypač jei kažkas serga. Tokiose situacijose kada plauti rankas tampa aišku be papildomų paaiškinimų.
Pirkinių vežimėliai ir kasdienė rizika
Parduotuvės vežimėlio rankena dažnai liečiama prieš imant produktus, vaisius ar užkandžius. Tyrimai rodo, kad ant jų aptinkama bakterijų ir virusų likučių iš daugybės rankų ir aplinkos šaltinių.
Kadangi vežimėliai retai dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo, rankų plovimas po apsipirkimo sumažina riziką pernešti mikrobus į namų virtuvę.
Pinigai keliauja daugiau nei galvojama
Grynieji pinigai cirkuliuoja tarp skirtingų žmonių, vietų ir situacijų. Jie liečiami turguje, degalinėse, kavinėse. Ant banknotų ir monetų randama bakterijų pėdsakų, nors dauguma jų nėra pavojingos.
Didžiausia problema kyla tada, kai pinigai liečiami prieš valgį ar ruošiant maistą. Tokiais atvejais kada plauti rankas tampa ypač aktualu.
Daiktai, po kurių rankų plovimas neturėtų būti atidėtas
Yra paviršių, po kurių higiena turėtų tapti automatine reakcija. Tai ne baimė, o racionalus įprotis, paremtas tyrimais.
- Išmanusis telefonas po naudojimo viešose vietose
- Viešų durų rankenos ir lifto mygtukai
- Pirkinių vežimėlių rankenos
- Grynieji pinigai
- Bendro naudojimo paviršiai darbo aplinkoje
Toks sąrašas padeda aiškiau suprasti, kada plauti rankas be ilgo svarstymo.
Kodėl dezinfekantas ne visada pakeičia vandenį
Rankų dezinfekantai naudingi tada, kai nėra galimybės nusiplauti rankų. Vis dėlto jie ne visada pašalina visus nešvarumus, ypač jei ant odos yra riebalų ar matomų dalelių.
Vanduo ir muilas mechaniškai pašalina mikrobus, o ne tik juos neutralizuoja. Mokslininkai pabrėžia, kad reguliarus rankų plovimas išlieka viena efektyviausių ligų prevencijos priemonių.
Maži įpročiai, didelis poveikis
Rankų plovimas dažnai atrodo per paprastas, kad būtų laikomas svarbiu. Tačiau būtent tokie veiksmai turi didžiausią ilgalaikį poveikį sveikatai.
Žmonės, kurie sąmoningai žino, kada plauti rankas, rečiau perneša infekcijas sau ir kitiems. Tai ypač svarbu šeimose, darbo kolektyvuose ir viešose erdvėse.
Išvada
Ne visi mikrobai pavojingi, tačiau rankos tampa greičiausiu jų perdavimo būdu. Telefonai, rankenos, pinigai ar pirkinių vežimėliai atrodo kasdieniški, bet būtent jie reikalauja didžiausio dėmesio. Supratimas, kada plauti rankas, keičia ne tik asmeninę higieną, bet ir bendrą sveikatos kultūrą. Kartais paprasčiausias veiksmas yra pats efektyviausias.