Labai svarbu suprasti, kaip laikyti burokėlius, kad jie išliktų sultingi, kieti ir neprarastų skonio iki pat pavasario. Atrodo, paprastas šakniavaisis, tačiau netinkamai laikomas jis greitai vysta, minkštėja arba ima dygti. Todėl rudenį, kai derlius jau surinktas, verta skirti kelias minutes tinkamam paruošimui ir laikymo vietos pasirinkimui.
Burokėliai gali išbūti visą žiemą, jei rūsio sąlygos tinkamos – nei per šilta, nei per sausa, o oras ne per drėgnas. Patyrę daržininkai dalijasi skirtingais, bet veiksmingais būdais, kaip juos laikyti – vieni renkasi maišus, kiti smėlį ar net pjuvenas. Visi sutaria dėl vieno: svarbiausia neleisti burokėliams prarasti drėgmės.
Tinkama rūsio temperatūra ir sąlygos lemia viską
Kd burokėliai išsilaikytų iki pavasario, rūsio sąlygos yra svarbiausias veiksnys. Ideali temperatūra – apie +2–4 °C. Jei bus šilčiau, šakniavaisiai greitai pradės leisti daigus, o jei per šalta – sušals ir taps minkšti.
Taip pat būtina palaikyti tolygią drėgmę. Jei rūsys per sausas, burokėliai praranda sultis, susiraukšlėja ir praranda skonį. Jei per drėgna – gali pradėti pelyti ar pūti. Geriausia, kai drėgmė laikosi apie 85–90 %. Tokiu atveju jie išlieka kieti ir tvirti net po kelių mėnesių.
Svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų. Jei rūsio durys dažnai varstomos arba ten laikomi kiti šilumą skleidžiantys produktai, verta burokėlius perkelti į atskirą, vėsesnį kampą ar dėžę arčiau grindų.
Skirtingi būdai, kaip laikyti burokėlius rūsyje
Yra keli veiksmingi būdai, kaip laikyti burokėlius taip, kad jie neišdžiūtų iki pavasario. Vieno teisingo sprendimo nėra – viskas priklauso nuo rūsio sąlygų, drėgmės ir vietos. Svarbiausia pasirinkti tokį būdą, kuris išlaiko pastovią temperatūrą ir neleidžia šakniavaisiams netekti drėgmės.
Atviras laikymas.
Tinka, kai rūsys pakankamai drėgnas ir vėsus. Burokėliai sudedami į medines ar plastiko dėžes, paliekant šiek tiek oro tarp eilių. Taip jie „kvėpuoja“ ir nesušunta. Šis būdas leidžia lengvai stebėti derliaus būklę, tačiau sausesnėje aplinkoje burokėliai gali greičiau pradėti vysti.
Laikymas maišuose.
Vienas populiariausių variantų, nes padeda išlaikyti drėgmę. Burokėliai sudedami į plastikinius arba storus maišus, bet ne iki viršaus – kad liktų vietos oro cirkuliacijai. Maišuose galima padaryti kelias mažas skylutes, kad kauptųsi mažiau kondensato. Toks būdas tinka, kai rūsys yra sausas.
Laikymas su užpilu.
Kai norima dar labiau apsaugoti burokėlius nuo išdžiūvimo, juos galima užpilti drėgnu smėliu, durpėmis ar pjuvenomis. Medžiaga turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Toks užpilo sluoksnis palaiko pastovią drėgmę ir neleidžia šakniavaisiams liestis tarpusavyje, todėl jie mažiau genda.
Dažniausios klaidos, dėl kurių burokėliai neišsilaiko iki pavasario
Net ir turint geriausius rūsius, burokėliai gali sugesti, jei padaromos kelios iš pirmo žvilgsnio smulkios, bet lemtingos klaidos. Jos dažnai pasireiškia tyliai – kol vieną dieną pastebima, kad šakniavaisiai suminkštėję, apsitraukę pelėsiu ar net pradėję dygti.
Pavojingiausia – per aukšta temperatūra. Jei rūsyje šilčiau nei +5 °C, burokėliai „pabunda“ ir pradeda leisti daigus. Tokiu atveju jie ne tik praranda maistingumą, bet ir labai greitai genda.
Kita klaida – per didelė drėgmė. Kai ore tvyro per daug vandens, ant burokėlių paviršiaus atsiranda pelėsis, o maišuose ar dėžėse gali pradėti formuotis puvinys. Tokią situaciją dažnai sukelia bloga ventiliacija arba visiškai uždaryti maišai be oro tarpų.
Ne mažiau pavojinga – netinkamas derliaus paruošimas. Jei burokėliai nuvalomi per stipriai arba pažeidžiama jų odelė, laikymo metu jie greitai pradeda leisti sultis ir pūti. Geriau švelniai nubraukti žemes rankomis ir nupjauti lapus, paliekant nedidelį kotelį.
Kartais klaidingai manoma, kad kuo giliau užkasti ar uždaryti, tuo geriau. Tačiau per sandariai laikomi burokėliai netenka oro, ir vietoj drėgmės išsaugojimo prasideda puvimo procesas. Rūsyje visada turi būti bent minimali oro cirkuliacija.
Kaip laikyti burokėlius, kad išliktų švieži iki pavasario
Tinkamai laikomi burokėliai gali išsilaikyti kelis mėnesius, neprarasdami nei skonio, nei maistingumo. Viskas priklauso nuo trijų dalykų – temperatūros, drėgmės ir oro cirkuliacijos. Kai šie veiksniai subalansuoti, šakniavaisiai išlieka tokie pat sultingi kaip ir rudenį.
Svarbu nepersistengti – nei per sausas, nei per drėgnas rūsys netinka. Verta stebėti, kaip laikosi pirmosios partijos, ir prireikus pakoreguoti laikymo būdą: pradurti daugiau skylučių maišuose, atidaryti ventiliacijos angą ar perkraustyti į vėsesnį kampą.
Toks dėmesys atsiperka su kaupu – net viduržiemį ant stalo galima dėti raudonai žvilgančius, kietus burokėlius, lyg ką tik ištrauktus iš daržo.