Jeigu namuose auga vešlus, žalias chlorofitas, bet apie žiedus nėra net užuominos, toks vaizdas pažįstamas daugeliui. Klausimas kodėl chlorofitas nežydi dažniausiai kyla tada, kai augalas atrodo visiškai sveikas, leidžia naujus lapus, bet viskas tuo ir baigiasi. Atrodo, lyg kažko trūktų, nors rūpiniesi kaip visada.
Gera žinia ta, kad dažniausiai priežastys būna labai paprastos. Be jokių sudėtingų schemų ar brangių priemonių. Kartais užtenka vieno nedidelio pakeitimo, kad augalas pradėtų elgtis visai kitaip.
Chlorofitas dar per jaunas žydėti
Viena dažniausių situacijų, apie kurią retai pagalvojama. Chlorofitas gali atrodyti didelis ir tvirtas, bet tai dar nereiškia, kad jis pasiruošęs žydėti. Šis augalas pirmiausia investuoja energiją į lapus ir šaknų sistemą.
Dažniausiai žiedai pradeda rastis tada, kai chlorofitas pasiekia brandą. Tai gali užtrukti nuo vienerių iki trejų metų, priklausomai nuo augimo sąlygų. Jaunesni augalai tiesiog neturi poreikio žydėti.
Tas pats galioja ir vadinamiems vaikučiams. Jie dažniausiai atsiranda kartu su žydėjimu arba po jo. Jei jų dar nėra, labai tikėtina, kad augalas tiesiog dar kaupia jėgas.
Tokiu atveju geriausia, ką gali padaryti, tai palikti jį ramybėje. Stabilios sąlygos ir kantrybė čia veikia geriau nei bet koks papildomas tręšimas.
shutterstock.com
Per mažai šviesos kasdienėje vietoje
Antra dažna priežastis, kodėl chlorofitas nežydi, slypi apšvietime. Chlorofitas moka prisitaikyti ir augti net gana tamsiose vietose, bet žydėjimui jam to neužtenka.
Natūralioje aplinkoje šis augalas auga ten, kur šviesa ryški, bet išsklaidyta. Namų sąlygomis tai reiškia vietą netoli lango, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei augalas stovi kambario gilumoje, jis greičiausiai pasirinks išlikimą, o ne žiedų formavimą.
Gera taisyklė yra tokia: jei chlorofitas leidžia naujus lapus labai lėtai, o spalva tampa blankesnė, šviesos gali būti per mažai. Perkėlus jį į šviesesnę vietą, pokyčiai dažnai pastebimi per kelias savaites.
Svarbu vengti staigaus perstatymo į tiesioginę saulę. Geriau leisti augalui pamažu priprasti prie ryškesnės šviesos.
Netinkama temperatūra ir per sausas oras
Trečias veiksnys, kuris dažnai lieka nepastebėtas, yra aplinkos temperatūra ir oras. Chlorofitas mėgsta šilumą, bet ne kraštutinumus. Jam patinka stabilumas.
Per vėsioje patalpoje augalas gali augti, bet žiedų formavimas tampa antraeilis. Taip pat svarbus ir oro drėgnumas. Labai sausas oras, ypač šildymo sezono metu, gali slopinti žydėjimą.
Jeigu pastebi, kad lapų galiukai sausėja ar ruduoti, tai ženklas, kad aplinka per sausa. Kartais padeda paprasti sprendimai:
- Pastatyti indelį su vandeniu šalia augalo
- Laikyti chlorofitą ne prie pat radiatoriaus
- Retkarčiais apipurkšti lapus vandeniu
Tai nėra būtina kasdien, bet toks dėmesys dažnai pagerina bendrą augalo savijautą.
Kodėl lapai auga, bet žiedų vis dar nėra
Natūralu manyti, kad jei augalas atrodo vešlus, jis turėtų ir žydėti. Tačiau chlorofitas lapus augina net ir tada, kai sąlygos nėra idealios. Žydėjimas jam yra papildomas etapas, kuriam reikia šiek tiek daugiau.
Per didelis vazonas taip pat gali turėti įtakos. Kai šaknims per daug vietos, augalas daugiau energijos skiria jų augimui. Šiek tiek ankštesnis vazonas kartais net skatina žiedų atsiradimą.
Trąšos čia irgi svarbios, bet saikingai. Per daug azoto skatins lapų augimą, o ne žydėjimą. Jei tręši, daryk tai retai ir silpnesne koncentracija.
Ką verta prisiminti ilgam laikui
Chlorofitas nėra tas augalas, kuris žydi pagal grafiką. Jis labiau reaguoja į aplinką ir stabilumą. Kai jam gera, žiedai atsiranda tarsi savaime.
Jeigu svarstai, kodėl chlorofitas nežydi jau ilgą laiką, verta pažvelgti ne į vieną detalę, o į bendrą vaizdą. Amžius, šviesa ir aplinka dažniausiai paaiškina viską.
Kartais geriausias sprendimas yra tiesiog nieko nekeisti per staigiai. Stebėti, palaukti ir leisti augalui pačiam parodyti, kada jis pasiruošęs. Tokie žiedai dažnai džiugina labiausiai, nes atsiranda be spaudimo ir be skubėjimo.