Daugelis vis dar tiki, kad dėl padidėjusio cholesterolio kaltas riebus maistas ar mėsa. Tačiau dažnai paaiškėja, kad tai tik dalis tiesos. Net ir tie, kurie visiškai nevalgo gyvulinių produktų, gali susidurti su ta pačia problema.
Kodėl kyla cholesterolis, jei atrodo, kad maitinatės sveikai? Šis klausimas vertas dėmesio, nes atsakymas gali būti visai kitoks, nei daugelis tikisi.
Aukšto cholesterolio simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Cholesterolis dažnai vadinamas „tyliuoju priešu“, nes ilgai nesukelia jokių aiškių požymių. Daug žmonių gyvena nežinodami, kad jų kraujyje jis jau viršija normą. Kai organizmas ima siųsti pirmuosius signalus, dažnai būna pažeistos kraujagyslės ar sutrikusi kraujotaka.
Jei nuolat jaučiate nuovargį, galvos spaudimą ar sunkumą kojose, tai gali būti ženklas, kad kraujyje kaupiasi per daug riebalų. Ignoruoti tokių simptomų nereikėtų – ilgainiui jie gali virsti rimtomis širdies ar kraujagyslių problemomis.
Dažniausi aukšto cholesterolio simptomai:
- Dažni galvos skausmai ar svaigimas
- Nuolatinis nuovargis be aiškios priežasties
- Spaudimas ar sunkumas krūtinėje
- Šaltos, nutirpusios galūnės
- Gelsvos dėmelės aplink akis (cholesterolio sankaupos)
- Trumpas kvėpavimas net atliekant lengvą veiklą
Tokie požymiai nėra visada akivaizdūs, bet jie signalizuoja, kad reikia pasirūpinti kraujotaka ir sumažinti cholesterolio gamybą – kol dar ne per vėlu.
Kai cholesterolis kyla ne dėl mėsos – tikrosios priežastys slepiasi giliau
Ne viskas, kas kelia cholesterolį, susiję su tuo, ką matome lėkštėje. Dažnai kaltiname mėsą ar sviestą, bet tikroji problema slypi kituose, iš pažiūros nekaltuose įpročiuose. Tai tie kasdieniai dalykai, prie kurių esame įpratę – saldus užkandis po darbo, perdirbti produktai, kepti patiekalai ar net ilgas sėdėjimas.
Kai organizmas gauna per daug greitųjų angliavandenių, cukraus ar rafinuotų aliejų, kepenys pradeda gaminti daugiau cholesterolio. Taip kūnas bando „užlopyti“ kraujagyslių pažeidimus, atsirandančius dėl vidinių uždegimų. Tai tarsi gynybinė reakcija, kuri su laiku tampa pavojinga.
Dar vienas svarbus veiksnys – nuolatinis stresas ir miego trūkumas. Kai kūnas gyvena įtampoje, jis gamina daugiau kortizolio – hormono, kuris tiesiogiai skatina cholesterolio gamybą.
O kai prie viso to prisideda per mažas judėjimas, kūnas paprasčiausiai nespėja susidoroti su riebalais ir cukrumi. Rezultatas – padidėjęs cholesterolis net tiems, kurie vengia mėsos, sviesto ar kiaušinių.
Tokios priežastys pavojingos tuo, kad jų nesimato. Žmogus gali atrodyti sveikas, valgyti daržoves ir vis tiek turėti didesnę riziką širdies ligoms. Būtent todėl svarbu žinoti, kas iš tiesų vyksta – ir laiku tai sustabdyti.
Liaudiški būdai, kurie padeda sumažinti cholesterolį
Kai kalba pasisuka apie cholesterolį, daugelis iškart galvoja apie tabletes. Tačiau daugybė žmonių jau seniai pastebėjo, kad gamta gali padaryti tą patį – tik švelniau ir be šalutinių poveikių. Kai kurie augalai ir žolelės padeda išvalyti kraujagysles, sureguliuoti kepenų veiklą ir sumažinti cholesterolio gamybą pačiam organizmui.
1. Česnakas
Vienas stipriausių natūralių kraujagyslių valytojų. Jis mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir stiprina kraujotaką. Kasdien pakanka suvalgyti po mažą česnako skiltelę arba gerti česnako vandenį rytais.
2. Gudobelė
Jos uogos ir žiedai gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį ir ramina nervų sistemą. Iš gudobelės galima virti arbatą arba vartoti tinktūrą po kelis lašus per dieną.
3. Kiaulpienės šaknys
Jos padeda kepenims pašalinti perteklinį cholesterolį ir toksinus. Džiovintas šaknis galima virti kaip arbatą – kartus, bet veiksmingas gėrimas.
4. Avižų nuoviras
Avižose esantys beta gliukanai suriša cholesterolį ir padeda jį pašalinti iš organizmo. Puikus rytinis gėrimas, kuris švelniai valo kraujagysles.
5. Linų sėmenys
Turtingi omega-3 riebalų rūgštimis, jie mažina uždegimus ir palaiko normalią kraujotaką. Galima berti į košes ar dėti į jogurtą.
6. Artišokai
Juose esantys junginiai mažina kepenų gaminamo cholesterolio kiekį. Dažnai vartojami arbatos ar maisto papildų pavidalu.
7. Liepžiedžiai ir mėtos
Švelniai ramina, gerina medžiagų apykaitą ir padeda kūnui išlaikyti pusiausvyrą. Tokia arbata vakarais – ne tik maloni, bet ir naudinga.
Maisto produktai, kurie skatina cholesterolio augimą
Kad cholesterolis nebekiltų, vien žolelių ar arbatų nepakanka. Didžiausią poveikį turi tai, ką valgome kasdien. Kai kurie produktai atrodo nekalti, bet būtent jie priverčia kepenis gaminti daugiau cholesterolio, nei reikia.
Perdirbti produktai. Dešros, paštetai, pusgaminiai ir įvairūs užkandžiai dažnai turi paslėptų riebalų, druskos ir cukraus. Jie sukelia vidinius uždegimus, dėl kurių organizmas pradeda gaminti daugiau cholesterolio.
Baltasis cukrus ir saldumynai. Cukrus veikia ne tik dantis, bet ir kraujagysles. Kai jo per daug, kepenys pradeda jį paversti riebalais, o tai tiesiogiai didina cholesterolį.
Rafinuoti aliejai. Saulėgrąžų, rapsų ar kiti pramoniniu būdu perdirbti aliejai turi oksiduotų riebalų, kurie pažeidžia kraujagyslių sieneles. Tokiais pažeidimais organizmas bando „užlopyti“ kraujagysles – ir tam naudoja cholesterolį.
Greitas maistas. Net vienas riebus užkandis gali stipriai paveikti kraujo sudėtį, ypač jei toks maistas valgomas dažnai. Čia slypi daug transriebalų ir druskos, o tai didina spaudimą ir kraujo klampumą.
Baltieji miltai. Kepiniai, bandelės ir makaronai iš rafinuotų miltų neturi skaidulų, todėl cukrus iš jų greitai patenka į kraują. Tai verčia organizmą gaminti daugiau insulino, o kartu ir cholesterolio.
Atsisakius šių produktų, pokyčiai dažnai pasimato jau po kelių savaičių – lengvesnė savijauta, geresnė virškinimo veikla ir stabilus cholesterolio lygis. Tai vienas paprasčiausių būdų padėti savo kūnui be jokių vaistų.
Kai mityba tampa vaistu – kelias į stabilų cholesterolį
Kad ir kiek kalbėtume apie vaistažoles ar papildus, niekas neveikia taip stipriai, kaip kasdieniai įpročiai. Mityba gali būti tiek problema, tiek sprendimas – viskas priklauso nuo pasirinkimų. Kai atsisakoma perteklinio cukraus, perdirbtų produktų ir rafinuotų aliejų, kūnas natūraliai pradeda taisytis.
Kodėl kyla cholesterolis – klausimas, kuris daugeliui atrodo sudėtingas, bet atsakymas paprastas: organizmas gamina jo tiek, kiek priverčiam. Kuo mažiau vidinio uždegimo ir streso, tuo mažiau priežasčių kepenims „dirbti viršvalandžius“.
Todėl verta įsiklausyti į savo kūną: jis aiškiai parodo, kas jam tinka. Subalansuota mityba, natūralūs produktai ir reguliarus judėjimas dažnai padaro daugiau nei bet kokia tabletė.