Jei sode ar darže atsirado žemių kupstai, tikėtina, kad pas jus įsikūrė nepageidaujami „žemės kasėjai“. Nors kurmiai nėra kenksmingi tiesiogiai – jie neėda augalų šaknų – jų veikla išdarko lysves, suardo velėną ir trukdo augalų augimui. Dėl to kurmių baidymas tampa aktualus daugeliui sodininkų ir daržininkų, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje.
Kai kurie būdai neveikia, o kiti reikalauja pastovaus dėmesio. Tačiau egzistuoja viena paprasta, bet efektyvi priemonė, kuri, pasitelkus teisingai, gali priversti kurmius patiems pasitraukti iš jūsų kiemo.
Kuo ypatingas kvapas, kurio kurmiai negali pakęsti?
Nors kurmiai nemato, jų uoslė – labai stipri. Būtent kvapas jiems padeda orientuotis dirvožemyje, vengti pavojų ir susirasti maisto. Todėl viena veiksmingiausių priemonių, kai aktualus kurmių baidymas, yra naudoti tai, kas jiems itin nemalonu – kvapus, kurių jie instinktyviai vengia.
Tarp natūralių priemonių bene labiausiai išskiriamas ricinos aliejus. Jo kvapas ilgai išlieka dirvoje ir veikia kaip stiprus dirgiklis – kurmiams jis asocijuojasi su nesaugia, pavojinga aplinka. Vos tik aliejus prasiskverbia į jų urvus, jie pradeda ieškoti kitos vietos – ten, kur nebus šio stipraus kvapo. Tinkamai naudojant, ši priemonė veikia švelniai, bet efektyviai – be žalos gyvūnui ir aplinkai.
Kaip naudoti ricinos aliejų kurmių baidymui?
Ricinos aliejus veikia efektyviai tik tuomet, kai pasiskirsto tolygiai po kurmių judėjimo takus. Yra keli būdai tai padaryti, tačiau svarbiausia – nepagailėti laiko pačiam aliejui tinkamai įsigerti į dirvą.
Paprastiausias variantas – pasigaminti naminį purškalą. Į kibirą šilto vandens (apie 10 litrų) įpilkite 3–4 šaukštus ricinos aliejaus ir įdėkite šiek tiek indų ploviklio – jis padės aliejui susimaišyti su vandeniu. Gerai išmaišykite ir supilkite į laistytuvą arba purkštuvą.
Tirpalą reikia pilti tiesiai į aktyvius kurmiarausius bei aplink juos – tiek paviršiuje, tiek į urvo angas. Procedūrą galima pakartoti po kelių dienų, ypač jei lijo. Ši priemonė neveikia iš karto, tačiau po kelių dienų kurmių baidymas tampa akivaizdus – jų veiklos ženklų vis mažėja.
Ką daryti, jei kurmiai vis tiek grįžta?
Kartais vien tik ricinos aliejus nepadeda taip greitai, kaip norėtųsi – ypač jei kurmių urvai seni, išsišakoję arba jei jų teritorijoje yra daugiau nei vienas individas. Tokiais atvejais svarbu išbandyti kelias priemones kartu. Kurmių baidymas dažnai efektyvesnis, kai taikomi keli dirgikliai vienu metu – tuomet gyvūnas jaučiasi tarsi apsuptas pavojaus iš visų pusių.
Štai ką verta išbandyti papildomai:
- Garso dirgikliai: į žemę įkalami metaliniai strypai, kuriuos pučia vėjas arba judina vibracijos – tai trikdo kurmių orientaciją.
- Aitrūs kvapai: šalia aktyvių kurmiarausių galima įdėti skiltelių česnako, acto pamirkytų skudurėlių arba žuvies likučių – jie greitai pradeda skleisti kvapus, kurių kurmiai vengia.
- Tankus dirvos laistymas: reguliariai drėkinant aplink urvus, kurmiams pasidaro sunku judėti ir jie ieško sausesnių vietų.
- Žolelių nuovirai: kai kurie sodininkai purškia žemę pelynų ar serenčių užpilais – kvapas jiems nemalonus ne tik vabzdžiams, bet ir po žeme gyvenantiems gyvūnams.
Jei visas šias priemones naudosite nuosekliai, greitai pastebėsite, kad kurmių baidymas tampa veiksmingas be jokios žalos gamtai ar augalams.
Be to, jei sode liko daug žemių kupstų, verta žinoti, kaip pašalinti kurmiarausius nepažeidžiant žolės ar augalų. Geriausia tai daryti šlapiu oru – tuomet žemė lengviau susilygina, o likusios ertmės greičiau užsipildo.
Išvada
Kurmiai – ne pikti priešai, o gamtos dalis, tačiau jų veikla sode ar darže gali sukelti nemažai rūpesčių. Laimei, egzistuoja humaniški ir veiksmingi būdai, kurie padeda išspręsti problemą be drastiškų priemonių. Tinkamai pasirinkus, kurmių baidymas gali būti ne tik efektyvus, bet ir draugiškas aplinkai.
Svarbiausia tai, kad kurmiai pasitraukia iš ten, kur jiems nekomfortiška. Nemalonūs kvapai, dirvos vibracijos ar drėgmės pokyčiai sukuria sąlygas, kuriose jie nebenori gyventi. Užtenka vieno stipraus dirgiklio ar kelių kartu, ir gyvūnai patys susiras ramesnę vietą. Šiek tiek kantrybės ir atkaklumo – ir daržo vaizdas vėl džiugins tvarka bei ramybe.
