Žliūgė – augalas, kurį dažnas pažįsta kaip paprastą žolę kieme ar darže. Tačiau iš jos daroma liaudiška tinktūra turi kur kas daugiau galios, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji naudojama sąnarių skausmams malšinti, kraujotakai stiprinti, o taip pat tinka kaip pagalbinė priemonė virškinimui ir širdžiai.
Toks užpilas nėra sudėtingas, o tinkamai panaudotas gali tapti tikru pagalbininku kasdienėje sveikatos priežiūroje. Žmonės jį renkasi ne dėl egzotikos, o dėl to, kad jis veikia paprastai ir užtikrintai.
Liaudiška tinktūra gali būti naudinga ne tik sąnariams
Žliūgės tinktūra dažniausiai minima kalbant apie sąnarių skausmus. Bet tai tik viena iš daugelio jos savybių. Ji veikia kompleksiškai – nuo vidaus iki išorės, todėl žmonės ją naudoja tiek gerdami, tiek tepdami ar darydami kompresus.
Tokio tipo užpilas ypač vertinamas dėl priešuždegiminių, nuskausminamųjų ir tonizuojančių savybių. Tai paprasta priemonė, kurią galima pasigaminti namuose ir turėti po ranka įvairiais atvejais.
Sąnarių skausmo palengvinimas
Tinktūra dažnai naudojama kaip kompresai arba įtrinimai. Ji padeda sumažinti skausmą sergant artritu, reumatu ar podagra. Reguliariai naudojant, sąnariai tampa mažiau jautrūs, sumažėja uždegimas.
Poveikis širdies ir kraujotakos sistemai
Žliūgės užpilas liaudiškoje medicinoje vartojamas kraujospūdžiui mažinti bei širdies veiklai normalizuoti. Manoma, kad jis švelniai plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką, todėl gali būti naudingas žmonėms, kurie linkę į aukštą spaudimą.
Pagalba virškinimui ir medžiagų apykaitai
Ši tinktūra gali padėti sureguliuoti skrandžio ir žarnyno darbą, palengvinti virškinimą. Kai kas ją naudoja kaip lengvą diuretiką, norėdami sumažinti tinimus ar pašalinti skysčių perteklių.
Kaip pasigaminti žliūgės tinktūrą namuose?
Naminės tinktūros paruošimas nereikalauja daug įgūdžių ar sudėtingų priemonių. Viskas, ko reikia – žaliava, šiek tiek kantrybės ir tinkamos sąlygos laikymui.
Ko prireiks:
- Šviežios arba džiovintos žliūgės (smulkintos)
- Stiklinio indo su sandariu dangteliu
- Kokybiškos degtinės (apie 50 laipsnių stiprumo)
- Marlės arba sietelio nukošimui
Tinktūros gaminimas yra gana paprastas. Į stiklinį indą dedama žliūgės, užpilama degtine iki pat kaklelio ir sandariai užsukama. Indą reikia pastatyti tamsioje, vėsioje vietoje bent dviem savaitėms. Kasdien jį reikėtų lengvai papurtyti, kad veikliosios medžiagos tolygiai persiduotų į skystį.
Po dviejų savaičių tinktūra nukošiama per marlę, augalinė masė gerai nuspaudžiama, o skystis supilamas į tamsaus stiklo buteliuką. Taip paruošta tinktūra gali būti naudojama tiek išoriniam, tiek vidiniam vartojimui pagal poreikį.
Žliūgės tinktūros vartojimas
Žliūgės tinktūrą galima naudoti dviem būdais – išoriškai ir viduje. Kiekvienas jų turi savo privalumų, todėl prieš renkantis verta įvertinti, kokio poveikio labiausiai reikia.
Vartojant viduje, tinktūra dažniausiai geriama mažomis dozėmis. Rekomenduojama po 15–20 lašų įmaišyti į ketvirtį stiklinės vandens ir išgerti prieš valgį 2–3 kartus per dieną. Tokiu būdu ji padeda virškinimui, gerina medžiagų apykaitą, palaiko širdies veiklą.
Išoriškai žliūgės tinktūra naudojama sąnarių skausmams ar odos problemoms malšinti. Skaudamas vietas galima įtrinti arba daryti kompresus – marlę sudrėkinti tinktūra, uždėti ant sąnario ar kitos probleminės vietos, aprišti ir palaikyti kelias valandas ar net per naktį.
Dar vienas praktinis pritaikymas – odos priežiūra. Nedideliu kiekiu tinktūros galima praturtinti veido toniką ar losjoną. Tokia priemonė padeda mažinti uždegimus, ramina sudirgusią odą ir skatina greitesnį žaizdelių gijimą.
Svarbu prisiminti, kad liaudiška tinktūra nėra vaistas. Ji gali būti gera pagalbinė priemonė, bet rimtų ligų atveju visada būtina pasitarti su gydytoju.
Kada žliūgės tinktūros geriau vengti?
Nors žliūgės tinktūra gali būti naudinga, ji netinka visiems. Kai kuriais atvejais ji gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu žinoti galimus pavojus.
Per didelės dozės gali dirginti skrandį – pasireiškia pykinimas, rėmuo ar skausmas pilvo srityje. Kai kuriems žmonėms tinktūra veikia kaip per stiprus diuretikas, todėl atsiranda dažnas šlapinimasis ar silpnumo jausmas. Jei pastebite tokius simptomus, vartojimą geriau nutraukti.
Žliūgės tinktūros nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, taip pat vaikams. Atsargiau ją reikėtų naudoti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, nes ji gali sustiprinti šlapimą varantį poveikį.
Dar viena rizika – alerginės reakcijos. Jei po vartojimo atsiranda bėrimas, niežulys ar patinimas, būtina iš karto nutraukti tinktūros vartojimą.
Žmonės, vartojantys vaistus širdžiai ar kraujospūdžiui reguliuoti, taip pat turėtų būti atsargūs – tinktūra gali sustiprinti arba pakeisti vaistų poveikį. Tokiais atvejais geriausia pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti.
Trumpai tariant – tinktūra gali būti gera pagalbinė priemonė, bet tik tada, kai vartojama saikingai ir atsakingai.
Išvados
Liaudiška tinktūra iš žliūgės gali būti vertinga pagalba, jei ieškote natūralios priemonės sąnariams, širdžiai ar virškinimui. Ji nesudėtingai pasigaminama namuose, o pritaikymo būdų yra ne vienas – nuo kompresų iki nedidelių dozių vartojimo viduje.
Vis dėlto ji netinka visiems. Kad tinktūra iš tiesų padėtų, svarbu ją naudoti saikingai, stebėti savo organizmo reakciją ir, prireikus, pasitarti su gydytoju. Tuomet ši priemonė gali tapti patikimu pagalbininku kasdienėje sveikatos priežiūroje.