Mėnulio fazės ir miegas – tema, apie kurią vis dažniau kalba tiek mokslininkai, tiek jautresni žmonės, pastebintys keistus pokyčius per pilnatį.
Kai kuriems tai tiesiog nemiga. Kiti jaučia padidėjusį nerimą, kraujospūdžio svyravimus ar net pablogėjusią nuotaiką. Ar tai tik sutapimas, ar visgi mėnulio fazės daro realų poveikį mūsų organizmui?
Leiskitės į šią trumpą kelionę, kurioje aptarsime, ką apie tai sako ekspertai ir ką verta žinoti kiekvienam, kas jautriau reaguoja į gamtos ritmus.
Kas iš tiesų jautresni mėnulio fazėms?
Ne visi žmonės pastebi mėnulio įtaką, tačiau kai kuriems šie ciklai tampa itin reikšmingi. Poveikis dažniausiai jaučiamas per miegą, nuotaiką ar fizinę savijautą – ypač jei organizmas jau ir taip reaguoja į aplinkos veiksnius.
Pastebėta, kad jautriausi būna žmonės, turintys tam tikrų sveikatos būklių ar emocinį jautrumą. Tarp jų dažniausiai minimi sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patiriantys migrenas, kenčiantys nuo vegetacinės nervų sistemos sutrikimų ar hormonų disbalanso.
Dar viena jautri grupė – tie, kurių gyvenimo ritmas labai priklauso nuo kokybiško miego. Per pilnatį jie dažnai pastebi neramesnį miegą, sunkesnį užmigimą ar net nepaaiškinamą nerimą be aiškios priežasties.
Ką jaučia jautresni žmonės per mėnulio fazes?
Kai kuriems žmonėms mėnulio ciklai sukelia visiškai aiškius pojūčius. Simptomai dažniausiai pasireiškia subtiliai, bet nuosekliai – ypač tam tikrose fazėse, kaip pilnatis ar delčia. Svarbiausia – išmokti atpažinti tuos signalus ir tinkamai reaguoti.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Neramus, paviršutiniškas miegas
- Dažnas pabudimas naktį
- Padidėjęs kraujospūdis
- Galvos skausmas ar spaudimas smilkiniuose
- Nepaaiškinamas nerimas ar įtampa
- Energijos svyravimai dienos metu
- Širdies ritmo pokyčiai
- Emociniai „šuoliai“ – nuo liūdesio iki suirzimo
Jei pastebite, kad šie požymiai dažnėja tam tikromis mėnesio dienomis – verta sekti mėnulio kalendorių. Net jei poveikis nėra stiprus, jo žinojimas gali padėti prisitaikyti ir sumažinti diskomfortą.
Kaip mėnulio fazės veikia žmogaus bioritmus?
Mūsų kūnas gyvena pagal tam tikrą vidinį laikrodį – bioritmus. Jie reguliuoja viską: nuo miego ciklo ir hormonų išsiskyrimo iki nuotaikos bei kraujospūdžio.
Mokslininkai pastebi, kad šie ritmai gali būti jautrūs ne tik dienos šviesai ar temperatūrai, bet ir dangaus kūnų judėjimui. Vienas jų – Mėnulis, kurio fazės, pasirodo, gali daryti įtaką tam tikriems fiziologiniams pokyčiams.
1. Pilnatis – nemigos priešas:
Per pilnatį dažniau pasitaiko miego sutrikimų. Tyrimai rodo, kad miego trukmė gali sutrumpėti net iki 30 minučių, o užmigti tampa sunkiau.
2. Priešpilnis – padidėjęs nerimas:
Prieš artėjančią pilnatį kai kurie žmonės jaučia įtampą, dirglumą ir net kraujospūdžio svyravimus. Tai dažniau pasitaiko jautresniems, linkusiems į migreną ar VSD.
3. Delčia – energijos atoslūgis:
Šioje fazėje daugelis jaučia natūralų poreikį ilsėtis, mažėja darbingumas, organizmas gali būti jautresnis stresui. Gali paaštrėti miego kokybės problemos ar pasireikšti emocinis nuovargis.
4. Jaunatis – permainų fazė:
Kai Mėnulis visiškai nematomas, organizmui gali prireikti daugiau laiko prisitaikyti. Šiuo metu dažniau juntamas energijos stygius, sunkiau susikaupti, o miegas gali būti neramus ar fragmentiškas.
5. Priešpilnis – fiziologinis suaktyvėjimas:
Ši fazė artina link pilnaties. Organizme gali suaktyvėti hormoniniai procesai, padidėja aktyvumas, bet kartu ir įtampa. Miegas neretai tampa paviršutiniškas, trumpėja giliosios miego fazės.
6. Po pilnaties – emocinis išsekimas:
Po stiprių emocinių ar fiziologinių išgyvenimų pilnaties metu, ši fazė dažnai atneša savotišką išsikrovimą. Miegas gali normalizuotis, bet kai kuriems žmonėms išlieka nuovargis ir vangumas.
Ar mokslas pritaria mėnulio poveikiui?
Nors daugelis žmonių patys jaučia mėnulio fazių įtaką, mokslas šiuo klausimu išlieka atsargus. Dalis tyrimų rodo aiškią sąsają tarp pilnaties ir miego kokybės, tačiau kiti – to patvirtinti negali.
Šveicarijos mokslininkai dar 2013 m. atliko tyrimą(10.1016/j.cub.2013.06.029), kuriame dalyviai per pilnatį miegojo vidutiniškai 20 minučių trumpiau, o jų melatonino – miego hormono – kiekis buvo mažesnis.
Vis dėlto šie rezultatai laikomi orientaciniais, nes mėnulio poveikis išlieka sunkiai išmatuojamas laboratorinėmis sąlygomis.
Tačiau net jei įrodymų vis dar mažai, svarbu atsižvelgti į tai, ką rodo praktika ir žmogaus savijauta. Juk kiekvienas organizmas reaguoja individualiai – tai, kas vienam nepastebima, kitam gali reikšti bemiegę naktį ar net migreną.
Ką daryti, jei jautriai reaguojate į mėnulio fazes?
Jei pastebite, kad jūsų miegas ar savijauta kinta priklausomai nuo mėnulio fazių – tai nėra priežastis nerimauti, o puiki proga pažinti savo kūno ritmus iš arčiau.
Pirmiausia – stebėkite save. Veskite paprastą savijautos kalendorių ar naudokitės mėnulio ciklų programėlėmis. Tai padės pamatyti, kurios fazės jums labiausiai „rezonuoja“.
Antra – palaikykite reguliarų režimą: Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, ribokite ekranų šviesą vakare, daugiau laiko leiskite gamtoje.
Jei mėnulio pilnatis sutampa su nerimu ar nemiga, išbandykite raminančias žoleles, gilų kvėpavimą ar švelnias vakaro rutiną be triukšmo ir skubėjimo.
Išvada
Kai kurie žmonės mėnulio ciklų poveikį jaučia kiekvieną mėnesį, kiti to nepastebi visai. Vis dėlto vis daugėja požymių, kad mėnulio fazės iš tiesų veikia ne tik gamtą, bet ir žmogaus kūno ritmus.
Per pilnatį sutrikęs miegas, nuotaikų kaita ar spaudimo šuoliai gali būti ne išsigalvojimas, o natūrali reakcija į dangaus pokyčius. Stebint šiuos ciklus ir pritaikant gyvenimo ritmą, dažnai galima sušvelninti nemalonius pojūčius.
Mėnulio fazės ir miegas dažnai susiję su pokyčiais kūno savijautoje, todėl net nedideli prisitaikymai – kaip ramus vakaras prieš pilnatį ar mažiau stimuliuojanti veikla – gali padėti lengviau susidoroti su šiuo gamtos ritmu.