Pelėsis šiltnamyje dažniausiai atsiranda tada, kai drėgmės daugiau nei reikia, o oras nejuda. Šiltas ir uždaras mikroklimatas – ideali terpė pelėsinėms sporoms, kurios plika akimi iš pradžių vos matomos, bet plinta žaibiškai.
Dažniausiai pirmieji ženklai pasirodo dirvos paviršiuje, šalia daigų ar ties lapų pagrindu. Tai gali būti pilkšvas ar baltas pūkelis, tarsi lengvas apnašas, kuris lėtai bet užtikrintai apima vis daugiau.
Jei nieko nedaroma, pelėsis gali ne tik paveikti pačius augalus, bet ir sukelti puvimą, sustabdyti augimą, išprovokuoti kitas ligas. Todėl net mažas taškelis šiltnamyje – signalas veikti iš karto.
Pelėsis pirmiausia atsiranda ten, kur kaupiasi drėgmė
Dažniausiai pelėsio sporos suaktyvėja prie durų, sienų ar kampų, kur oras juda mažiausiai. Būtent ten dažnai susidaro rasos lašeliai, o kartu – ir ideali terpė sporoms daugintis.
Pavojingiausia zona – šalia daigų. Silpni, ką tik sudygę augalai neturi stiprios apsaugos, o jų paviršius ilgai išlieka drėgnas.
Pelėsis šiltnamyje dažniausiai pastebimas rytais – kai saulė dar neįšildė oro, o naktinė drėgmė dar nespėjo išgaruoti. Kuo greičiau reaguosite, tuo mažesnė žala derliui.
Pelėsis atsiranda dėl drėgmės, šilumos ir oro stokos
Net ir tvarkingame šiltnamyje gali pradėti rastis pelėsis, jei bent trumpam susiklosto palankios sąlygos. Tai gali nutikti po lietingos savaitės, staigaus atšilimo ar net po vienos nakties, kai palikta per mažai praverta.
Svarbu suprasti, kad pelėsis šiltnamyje nėra tik estetinis trūkumas – tai ženklas, kad mikroklimatas išsibalansavęs. Tokiu atveju būtina peržvelgti priežastis.
Dažniausios pelėsio atsiradimo priežastys:
- Nuolatinė drėgmė ant dirvos paviršiaus
- Blogas vėdinimas arba visai neužtikrinta oro cirkuliacija
- Tankiai susodinti daigai ar suaugę augalai
- Per gausus laistymas vakare
- Šiltnamyje paliktos piktžolės, organinės liekanos, pūvančios šaknys
- Staigūs temperatūrų svyravimai, ypač pavasarį
Net viena iš šių sąlygų gali būti pakankama, kad per naktį susiformuotų pelėsinis židinys, ypač jei augalai jauni ir silpni.
Reaguoti reikia tą pačią dieną – kuo anksčiau, tuo geriau
Pelėsio plitimas gali sustoti per kelias valandas, jei imamasi tinkamų veiksmų. Laiku sureagavus, dar galima apsaugoti likusius augalus ir net išsaugoti pažeistus daigus.
Svarbu ne tik pašalinti matomus židinius, bet ir sumažinti pačios priežasties poveikį – tai ne leidžia pelėsiui grįžti jau kitą rytą.
1. Pažeistas vietas reikia nedelsiant pašalinti.
Jei pelėsis tik ant dirvos – pašalinkite viršutinį jos sluoksnį. Jei ant augalo – iškirpkite lapą ar stiebo dalį. Jokiu būdu nepurtykite sporų ore – jas geriausia iš karto uždengti ir išnešti lauk.
2. Vėdinkite šiltnamį kuo plačiau, net ir vėsesniu oru.
Atidarykite ne tik duris, bet ir šoninius ar viršutinius langelius. Kelių valandų kryžminis skersvėjas gali padaryti daugiau nei cheminės priemonės. Kuo mažiau drėgmės – tuo mažesnė pelėsio tikimybė.
3. Dirvos paviršių galima pabarstyti cinamonu arba soda.
Cinamono milteliai pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis ir gali natūraliai stabdyti pelėsio plitimą. Soda keičia paviršiaus pH – pelėsis tokioje terpėje sunkiai dauginasi.
Tai tinka lengviems atvejams arba kaip pagalbinė priemonė.
4. Sumažinkite laistymą bent kelioms dienoms.
Laikinai apribojus drėgmę, pelėsio plitimas natūraliai sulėtėja. Verčiau palaistyti rečiau, bet rytais – kad dienos metu drėgmė spėtų išgaruoti, o ne užsilaikytų per naktį.
Pelėsis gali plisti tyliai, bet sustabdyti jį įmanoma
Nors pelėsis šiltnamyje gali pasirodyti netikėtai, tai nėra situacija be išeities. Svarbiausia – pastebėti pirmuosius ženklus ir nereaguoti pavėluotai.
Kuo greičiau pašalinami pažeisti plotai, pagerinama oro cirkuliacija ir sumažinama drėgmė, tuo daugiau šansų apsaugoti augalus nuo puvimo ar augimo stabdymo.
Pelėsis šiltnamyje – tai įspėjimas, kad mikroklimatas reikalauja korekcijų. O laiku sureagavus, galima išsaugoti ir derlių, ir pačius augalus.
