Pomidorai – vienos mylimiausių daržovių lietuvių daržuose. Juos prižiūrime su meile: leidžiame šilumon, tręšiame, rišame, saugome nuo šalnų.
Ir vis dėlto – kartais visas triūsas nueina veltui. Derlius skurdus, vaisiai neauga arba pradeda gesti dar nespėję sunokti.
Dažniausiai kaltinamos prastos trąšos ar netinkama veislė, tačiau tikroji priežastis dažnai būna paprasta, bet lemtinga – per dažnas pomidorų laistymas.
Ši klaida daroma iš gerų norų, norint augalus „palepinti“, tačiau rezultatas – silpnos šaknys, puvimo rizika ir nevaisingi žiedai.
Net ir geriausios trąšos nepadės, jei šaknys negali kvėpuoti, o augalas skęsta drėgmėje. Todėl svarbu suprasti, kada ir kaip iš tikrųjų reikia laistyti pomidorus, kad jie augtų stiprūs, derlingi ir atsparūs ligoms.
Kaip atpažinti, kad pomidorai laistomi netinkamai
Dažnai net nesusimąstome, kad pomidorų problemų priežastis – ne liga ar maisto trūkumas, o tiesiog netinkamas laistymo režimas.
Tam tikri požymiai labai aiškiai signalizuoja, kad augalui per daug drėgmės, net jei išoriškai žemė atrodo tinkama.
1. Lapų geltonavimas nuo apačios:
Kai apatiniai lapai pradeda gelsti, ypač jei jie lyg vandeniu permirkę – tai vienas pirmųjų ženklų, kad šaknims trūksta oro. Dėl per dažno laistymo jos pradeda nykti.
2. Vytimas karštomis dienomis, nors dirva drėgna:
Tai apgaulingas požymis. Atrodo, kad reikia dar vandens, bet iš tikrųjų – šaknys jau pažeistos ir nebesugeba jo įsiurbti. Tokie augalai greitai praranda jėgas.
3. Vaisių puvimas nuo apačios:
Ypač kai pomidorai pradeda sirpti, per didelė drėgmė gali lemti vadinamąjį viršūninį puvinį. Tai susiję ir su kalcio trūkumu, bet drėgmės disbalansas – viena dažniausių priežasčių.
4. Prastas žydėjimas ir krentantys žiedai:
Jei žiedai pasirodo, bet greitai nudžiūva ar tiesiog nubyra, kaltas gali būti netolygus arba per dažnas laistymas. Tokiu atveju augalas neturi energijos brandinti vaisių.
Kas nutinka pomidorams, kai jie laistomi per dažnai?
Iš pirmo žvilgsnio – daugiau vandens turėtų būti gerai. Tačiau pomidorai to nemano. Jie kilę iš šiltesnių, sausesnių kraštų, todėl jų šaknims būtinas periodiškas džiūvimas. Kai žemė nuolat drėgna, šaknys pradeda dusti.
Pirmiausia augalas ima silpti – jo šaknys nesiplečia gilyn, nes drėgmės pakanka paviršiuje. Toks augalas tampa trapus, mažiau atsparus karščiui ar sausrai, lengviau nukenčia nuo ligų.
Drėgna, nepakankamai vėdinama dirva tampa idealia terpe šaknų puviniui. Augalas gali pradėti vytinėti net ir gausiai laistant – nes šaknys tiesiog supuvusios ir nebesugeba įsiurbti vandens.
Kitas dažnas padarinys – žiedų kritimas arba „tušti“ žiedai, kurie nesubrandina vaisių. Be to, per daug vandens išplauna maistingąsias medžiagas iš dirvos, ir net tręšiant jos lieka nepasiekiamos.
Kaip teisingai laistyti pomidorus, kad jie klestėtų
Tinkamas laistymas – vienas svarbiausių veiksnių auginant sveikus ir derlingus pomidorus. Skirtingai nei salotos ar agurkai, pomidorai nemėgsta nuolatinės drėgmės.
Jie vertina ritmą – sausra, tada laistymas, tada vėl sausesnis tarpsnis.
Laistymo tikslas – skatinti šaknis augti gilyn, o ne į paviršių. Taip augalas tampa atsparesnis sausroms, ligoms ir užaugina daugiau vaisių.
Taisyklingo pomidorų laistymo principai:
- Laistyti retai, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius.
- Geriausias metas – anksti ryte, kai žemė dar vėsi ir garavimas nedidelis.
- Venkite laistymo per karščius – vanduo tik išgaruoja, o šaknys lieka sausesnės nei atrodytų.
- Neliekite ant lapų – tai skatina grybelines ligas. Vanduo turi pasiekti tik dirvą aplink šaknis.
- Dirvožemis tarp laistymų turi šiek tiek pradžiūti – tai paskatina šaknų gilėjimą.
Pomidorai, pripratinti prie saikingo laistymo, tampa tvirtesni, augina daugiau žiedų, o derlius būna sultingesnis ir skanesnis.
Tuo tarpu permirkusi žemė veda ne tik į šaknų problemas, bet ir išplautas trąšas, kurios nebegali veikti taip, kaip tikėtasi.
Išvada – mažiau reiškia daugiau
Pomidorų auginimas reikalauja kantrybės ir saiko – ypač kalbant apie laistymą. Dažnas noras „nepražiopsoti“ ir palaistyti iš anksto tampa viena didžiausių klaidų.
Augalui nebereikia drėgmės, bet jis jos gauna vis tiek – ir tai tampa riba, kur augimas sulėtėja, vaisiai lieka mažyčiai arba visai nepasirodo.
Tinkamai laistomi pomidorai išvysto gilesnes šaknis, tampa atsparesni karščiui ir ligoms, o jų derlius gerokai gausesnis.
Tuo tarpu nuolat perlaistomi augalai atrodo tarsi persotinti, bet iš tikrųjų alkanesni nei bet kada – nes jų šaknys nesugeba pasisavinti to, ką jiems duodame.
Štai kodėl per dažnas pomidorų laistymas – tai klaida, kuri gali sunaikinti visą jūsų vasaros derlių, net jei naudojate geriausias trąšas. Vanduo augalams būtinas, bet dar svarbesnė – pusiausvyra. Laistykite tada, kai to iš tikrųjų reikia, ir pomidorai atsilygins su kaupu.
