Yra gėlių, kurios žydi trumpai, blyškiai ir be didesnio įspūdžio. Ir yra rododendrų krūmas – augalas, kuris bėgant metams tampa tik gražesnis, vešlesnis, labiau kvapą gniaužiantis.
Štai kodėl kai kurie jį vadina kiemo pasididžiavimu, o kiti – tiesiog stabdytoju: „Net kaimynai sustoja pažiūrėt.“
Rododendras su metais ne sensta, o subręsta. Jis nebijo laiko, priešingai – žydi vis pilniau, vis drąsiau. Tarsi atsidėkodamas už kantrybę, priežiūrą, ramybę, kurią gauna iš šeimininkų rankų.
Daug kam tai daugiau nei gėlė. Vieni pasakoja apie savo krūmą, žydintį jau 45 metus, kiti džiaugiasi pirmąja dovanėle – mažučiu sodinuku, kuris dar tik pradeda savo grožio kelionę. Bet visų istorijose skamba tas pats: laukti verta.
Ką reikia žinoti, kad rododendrų krūmas sužydėtų visu grožiu?
Rododendrams ne viskas tinka – bet kai pataikai, jie atsilygina su kaupu. Pirmiausia, labai svarbi vieta: jiems patinka pusiau pavėsis, lengvai rūgšti, puri žemė ir apsauga nuo vėjų.Stipri pietinė saulė gali išdeginti lapus, o šaltas vėjas – pakenkti pumpurams dar iki žydėjimo.
Laistymas turi būti reguliarus, bet ne per gausus – šaknys jautrios užmirkimui. Jei vanduo kietas, verta naudoti surinktą lietaus vandenį.
Kartais padeda ir natūralus mulčiavimas: spygliuočių kraikas ar susmulkinta žievė palaiko tinkamą drėgmę ir pH.
Kasmetiniai rododendrų žiedai nėra atsitiktinumas – tai tarsi atspindys visko, ką augalas gavo per metus. Todėl verta ne tik sodinti, bet ir stebėti, kaip jis jaučiasi: lapų spalva, augimo tempas ir net pumpurų kiekis daug pasako.
Kada ir kaip sodinti, kad prigytų ilgam?
Rododendrus geriausia sodinti pavasarį arba rudens pradžioje, kai nėra ekstremalaus karščio ar šalčio. Dirva turi būti lengvai rūgšti – tam tinka durpių ir spygliuočių žemės mišinys.
Prieš sodinimą verta žemę praturtinti kompostu ar specialiomis rododendrų trąšomis.
Svarbu pasirinkti ne tik tinkamą vietą, bet ir teisingai pasiruošti sodinimo duobę. Ji turėtų būti žymiai platesnė nei sodinuko šaknynas – kad šaknys galėtų lengvai skverbtis ir augti į šonus.
Jei rododendrų krūmas pasodinamas per giliai, jis gali imti nykti.
Ką verta padaryti sodinant rododendrą:
- Iškasti platų, bet negilų duobės pamatą (apie 50 cm gylio ir 70 cm pločio).
- Įpilti rūgščios terpės – durpių, spygliuočių žemės ar specialaus substrato.
- Prieš sodinant šaknis pamirkyti vandenyje – ypač jei jos labai sausos.
- Nepamiršti mulčiuoti – tai išlaikys drėgmę ir apsaugos šaknyną nuo perkaitimo.
- Po pasodinimo gausiai palaistyti ir bent kelias savaites stebėti, kad neišdžiūtų.
Tinkamai pasodintas rododendrų krūmas su laiku įsitvirtina taip tvirtai, kad gali džiuginti dešimtmečiais. O kai pradeda kasmet žydėti vis gausiau, kiemas ima keistis – jame atsiranda ta ramybė, kurios ieško daugelis.
Ką rodo žydėjimas – ir ką daryti, jei jo nėra?
Rododendrų žydėjimas nėra tik graži detalė – tai ženklas, kad augalui viskas tinka. Jei krūmas kasmet išleidžia daugiau žiedų, vadinasi, jis jaučiasi saugiai, gauna tinkamą rūgštumą, pakankamai šviesos ir drėgmės. Toks žydėjimas – tarsi pasitikėjimo išraiška.
Tačiau jei metai bėga, o pumpurų vis nėra – tai jau signalas. Kartais priežastis slypi per šarminėje dirvoje ar per stiprioje saulėje. Kitu atveju – šaknys gali būti pažeistos užmirkimo ar per trąšų kiekį.
Gali būti, kad krūmas tiesiog „nusišalino“ po sunkių metų – jei sirgo, peržiemojimas buvo sudėtingas, ar aplinka pasikeitė. Tokiu atveju reikėtų ne skubėti tręšti, o ramiai stebėti: ar auga nauji ūgliai, ar lapai sveiki, ar nėra sausų šakų.
Neužmirškit – rododendras yra lėto augimo augalas. Jis vertina nuoseklumą, stabilumą ir ramų dėmesį. Kartais jam tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko.
Kantrybės vertas grožis
Rododendrų krūmas – ne iš tų augalų, kurie stulbina iškart. Jis tyliai įsitaiso kieme, stebi, laukia. O tada vieną pavasarį – lyg niekur nieko – sužydi taip, kad neįmanoma atitraukti akių.
Tai augalas, kuris moko kantrybės ir ramybės. Jei duosite jam tinkamą vietą, šiek tiek dėmesio ir laiko – atsilygins su kaupu. Ne tik žiedais, bet ir ta ypatinga nuotaika, kurią sukuria subrendęs, vešlus krūmas kiemo vidury.
O tada jau jūs sustosite pažiūrėti – kaip kažkada kaimynai.
