Daugelis žmonių skundžiasi sąnarių skausmais. Vieni kaltina orus, kiti – amžių ar paveldimumą. Tačiau tiesa tokia, kad sąnarius ardo ir kasdieniai mūsų įpročiai.
Įdomiausia tai, kad dauguma net nesusimąsto, jog tai daro. Atrodo – nieko ypatingo, visi taip elgiasi, ir ne po vieną kartą per dieną.
Tačiau ilgainiui toks įprotis ima tyliai naikinti sąnarius. Jie tampa mažiau lankstūs, pradeda traškėti, o vėliau atsiranda skausmas, kuris gali lydėti net jauname amžiuje.
Kaip pasireiškia sąnarių skausmas
Sąnarių skausmas dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių tai tik lengvas tempimas ar maudimas, kuris pasirodo po dienos darbų. Žmogus numoja ranka – galvoja, kad praeis savaime. Tačiau po kurio laiko skausmas tampa dažnesnis ir stipresnis.
Vienas pirmųjų požymių – sąnarių sustingimas. Ryte sunku pajudėti, o pirmieji žingsniai atrodo lyg „surakinti“. Tokia būsena ilgainiui gali trukti ne minutes, o valandas.
Kitas ženklas – traškėjimas. Kai sąnarys juda, girdisi šiurkštus garsas, tarytum smėlis būtų patekęs tarp dviejų paviršių. Tai rodo, kad kremzlės nebeslankioja taip lengvai ir pradeda dėvėtis.
Vėliau atsiranda patinimas ir uždegimas. Sąnarys tampa jautresnis, kartais net parausta ar įkaista. Tokiu atveju žmogus nebegali laisvai atlikti judesių, o net paprasti darbai – lipimas laiptais ar ilgesnis ėjimas – kelia diskomfortą.
Per daug sėdėjimo – stiprus sąnarių priešas
Mes įpratome daug laiko praleisti sėdėdami. Darbas prie kompiuterio, vairavimas, vakarai ant sofos – visa tai atrodo įprasta kasdienybė. Tačiau būtent ši tyli rutina pamažu naikina sąnarius.
Sėdint sąnariai gauna mažiau judesio, o kartu – mažiau maistinių medžiagų. Kremzlė neturi savo kraujagyslių, todėl ji maitinasi tik per judesį. Kai judėjimo trūksta, kremzlės paviršius pradeda džiūti ir dilti.
Dar viena problema – sėdint ilgą laiką didelė apkrova tenka stuburui, klubams ir keliams. Sąnariai „užsirakina“ vienoje padėtyje, o raumenys, kurie turėtų juos palaikyti, silpnėja. Tai sukuria užburtą ratą: silpnesni raumenys reiškia didesnę apkrovą sąnariams, o tai dar labiau spartina jų dėvėjimąsi.
Ilgainiui tokia kasdienybė gali lemti ne tik traškėjimą ar maudimą, bet ir rimtesnius sutrikimus – nuo osteoartrito iki stuburo išvaržų. Ir visa tai neatsiranda per naktį, o kaupiasi metais.
Kaip sumažinti sėdėjimo žalą sąnariams
Neleiskite sąnariams užsisėdėti. Net jei darbas reikalauja daug laiko prie stalo, vis tiek galima įvesti mažų pokyčių, kurie ilgainiui duoda didelį efektą.
Trumpi judesiai išsklaido sėdėjimo žalą
Net ilgos darbo valandos prie stalo nebūtinai turi reikšti sąnarių bėdas. Kai kas pusvalandį atsistojame, prasitempiame ar nueiname kelis žingsnius, sąnariai gauna reikalingo judesio. To užtenka, kad kremzlės gautų daugiau maistinių medžiagų ir ilgiau išliktų sveikos.
Taisyklinga laikysena apsaugo stuburą ir klubus
Susikūprinimas ar sėdėjimas ant netinkamos kėdės sukuria papildomą apkrovą. Ergonomiška darbo vieta, tiesi nugara ir tinkamas kėdės aukštis padeda išvengti nereikalingo spaudimo sąnariams. Tokie paprasti pokyčiai palaiko natūralią kūno pusiausvyrą.
Fizinis aktyvumas atgaivina sąnarius po dienos
Pasivaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai bent kelis kartus per savaitę išjudina sąstingį ir stiprina raumenis. Judantys raumenys palaiko sąnarius, todėl jie ne tik mažiau dėvisi, bet ir tampa lankstesni.
Nedideliai įpročiai lemia didelius pokyčius
Sąnarių skausmai dažnai neprasideda dėl amžiaus ar ligų. Juos sukelia paprasti kasdieniai įpročiai, kurie ilgainiui ardo mūsų kūną iš vidaus. Per daug sėdėjimo – vienas iš jų.
Kai suteikiame sąnariams daugiau judesio, pasirūpiname laikysena ir įtraukiame bent minimalų fizinį aktyvumą, jie atsilygina lankstumu ir laisvumu. Ši prevencija stipresnė už bet kokį gydymą, nes leidžia išsaugoti sveikatą dar prieš pasirodant skausmui.
Sąnariai nemėgsta ramybės. Jie sukurti judėti – ir tik nuo mūsų priklauso, ar leisime jiems išlikti gyviems bei sveikiems.