Buto apšiltinimas be remonto nebūtinai reikalauja didelių išlaidų ar sudėtingų darbų. Dažnai pirmiausia pakanka rasti vietas, pro kurias patenka šaltis, ir pašalinti nesandarus tarpus aplink langus, duris, grindis bei išorines sienas.
Nuo langų prasideda didžiausi šilumos nuostoliai
Šaltuoju metų laiku verta atidžiai patikrinti, ar šaltas oras nepatenka pro langų varčias, rėmo jungtis su siena arba palangę. Metaliniuose languose dažniausiai susidėvi guminės tarpinės. Jei jos sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar praradusios formą, jas galima pakeisti naujomis.
Senus medinius langus galima užsandarinti lipniomis guminėmis arba porolono tarpinėmis. Jei langas iki pavasario nebus varstomas, tarpus laikinai galima užklijuoti dažymo juosta, specialiu glaistu ar hermetiku.
Tarpus tarp rėmo, sienos ir palangės galima užpildyti hermetiku arba montavimo putomis. Pastarąsias būtina apsaugoti nuo saulės spindulių, nes ultravioletinė šviesa ilgainiui jas ardo.
Papildomai ant senesnių langų galima pritvirtinti šilumą sulaikančią susitraukiančią plėvelę. Ji įtempiama šildant paprastu plaukų džiovintuvu, o tarp plėvelės ir stiklo susidaro papildomas oro tarpas.
Vakare šilumą padeda išlaikyti tankios užuolaidos su šilumą sulaikančiu pamušalu arba roletai. Dieną, ypač jei pro langus šviečia saulė, juos geriau atitraukti.
Ką galima padaryti dėl šaltų sienų
Jeigu šąla išorinė siena, vienas paprastesnių sprendimų yra folija dengtas šilumą atspindintis ekranas už radiatoriaus. Jis montuojamas ant sienos folijos puse į patalpą ir padeda daugiau radiatoriaus skleidžiamos šilumos nukreipti į kambarį.
Taip pat reikėtų apžiūrėti vietas aplink vamzdžius, elektros lizdus, jungiklius, kampus ir lubų bei grindų sandūras. Atsiradusius plyšius galima užsandarinti hermetiku, montavimo putomis arba remonto mišiniu.
Buto apšiltinimas be remonto neturėtų prasidėti nuo savarankiško storų izoliacinių plokščių klijavimo ant sienų. Netinkamai atliktas vidinis šiltinimas gali pakeisti sienos temperatūrą ir sudaryti sąlygas kauptis drėgmei. Dėl to gali atsirasti kondensatas ir pelėsis.
Kilimas ar prie išorinės sienos pastatyti baldai gali sumažinti šalčio pojūtį, tačiau tai nėra tikras sienos apšiltinimas. Tarp baldų ir sienos reikėtų palikti oro tarpą, nes glaudžiai pristūmus daiktus gali kauptis drėgmė.
Kaip sumažinti šalčio pojūtį nuo grindų
Šaltas grindis greitai pagerina kilimas ar kiliminė danga su tankiu pluoštu ir šilta, pavyzdžiui, veltinio pagrindo, paklote. Papildomą izoliaciją suteikia veltinio, kamštinė arba putplasčio pagrindo medžiaga.
Jeigu senos grindų dangos nesinori ardyti, ant jos galima kloti linoleumą arba kiliminę dangą su šiltu pagrindu. Tarpus tarp grindų, grindjuosčių ir sienų taip pat verta užsandarinti.
Pirmame aukšte esančio būsto gyventojai dėl šalčio gali kreiptis į namo administratorių ir pasidomėti perdangos virš rūsio izoliavimu. Rūsyje esančius langus ir duris šaltuoju sezonu galima tinkamai uždaryti, tačiau būtina išlaikyti reikiamą vėdinimą.
Šilumą padeda išlaikyti ir kasdieniai įpročiai
Radiatorių nereikėtų užstatyti baldais, uždengti storomis užuolaidomis ar dekoratyviniais ekranais. Juos naudinga nuvalyti nuo dulkių, o pastebėjus, kad radiatorius šyla netolygiai, dėl galimo oro kamščio reikėtų kreiptis į specialistus.
Patalpas geriau vėdinti kelis kartus per dieną trumpai ir intensyviai, visiškai atvėrus langą kelioms minutėms. Ilgai laikomas praviras langas labiau atšaldo sienas ir baldus.
Retai naudojamų kambarių duris galima laikyti uždarytas. Įstiklintas ir sandarus balkonas ar lodžija taip pat sukuria papildomą tarpinę zoną tarp gyvenamųjų patalpų ir lauko.
Tokie sprendimai ne visada pakeičia visavertį pastato atnaujinimą, tačiau buto apšiltinimas be remonto gali padėti sumažinti skersvėjus, pagerinti komfortą ir išvengti dalies šilumos nuostolių.