Daugelis daržininkų vasarą laisto daržus tuo, kas arčiausia – šulinio vanduo augalams tampa natūralia kasdienybe.
Šaltas, gaivus, iš gryno požeminio šaltinio – skamba tarsi ideali trąša. Vis dėlto, poveikis augalų šaknims gali būti visai ne toks, kokio tikimės.
Ne visi žino, kad temperatūra, mineralai ir net mikroskopinė sudėtis tiesiogiai veikia, kaip vystosi šaknys ir visas augalas.
Dažnai, kai lysvės palaistomos šaltu šulinio vandeniu, augalai po kurio laiko ima „liūdėti“, augimas sustoja, o nauji lapai susisuka.
Šaltas šulinio vanduo lėtina šaknų darbą
Augalų šaknys jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Kai laistoma šaltu šulinio vandeniu, žemėje prasideda mikroklimato kaita, prie kurios augalas nepajėgia iškart prisitaikyti.
Šaltesnis vanduo sustabdo mikroorganizmų veiklą, kurie padeda augalams įsisavinti maistingąsias medžiagas. Dėl to šaknys trumpam pereina į „lėto darbo“ režimą.
Pastebima, kad palaistyti augalai dažnai kelias valandas atrodo apsnūdę – lapai praranda stangrumą, kai kuriais atvejais net pagelsta ar susisuka.
Jei šaltas vanduo naudojamas nuolat, šaknys auga lėčiau, augalas prasčiau įsisavina trąšas ir jautriau reaguoja į stresą ar temperatūros svyravimus lauke.
Šulinio vanduo kartais augalams padaro daugiau žalos nei naudos
Po laistymo šaltu vandeniu pokyčiai matomi labai greitai. Dažnai pakanka vos vieno karto, kad šaknys sureaguotų.
Augalai siunčia aiškius signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Pastebėjus bent vieną požymį, verta ieškoti priežasties.
Dažniausi požymiai, kad šulinio vanduo augalams netinka:
- Lapai netikėtai praranda stangrumą.
- Lapų kraštai pradeda ruduoti ar susisuka.
- Pastebimas augimo sulėtėjimas, nors trąšos ir priežiūra nesikeičia.
- Daigai ar jauni augalai ima „gultis“ – stiebai nebeišlaiko svorio.
- Ant šaknų atsiranda gleivėta apnaša ar rudos dėmės.
Šie požymiai dažniausiai pasireiškia jautriausiems augalams – agurkams, pomidorams, cukinijoms ar vos pasodintiems daigams.
Net ir patvarūs augalai gali parodyti pokyčius, jei šaltu vandeniu laistoma nuolat.
Šulinio vandens naudojimą galima saugiai pritaikyti
Nereikia visiškai atsisakyti šulinio vandens, tačiau svarbu žinoti, kaip sumažinti jo riziką ir išsaugoti sveikas šaknis.
1. Vandens atšildymas: Prieš laistant, verta vandens pripilti į statinę ar kibirą ir palaikyti bent kelias valandas lauke, kad sušiltų iki aplinkos temperatūros. Taip išvengsi šoko šaknims.
2. Laistymas vakare: Šiek tiek pašilusį šulinio vandenį geriausia naudoti vakare, kai dirva nebėra įkaitusi nuo saulės. Taip augalai lengviau prisitaiko prie temperatūros pokyčių ir išlieka stipresni.
3. Maišymas su lietaus vandeniu: Jei įmanoma, sumaišyk šulinio vandenį su surinktu lietaus vandeniu. Taip sumažinsi mineralų koncentraciją ir pagerinsi mikroklimatą šaknims.
4. Vandens patikrinimas: Kartą per sezoną verta atlikti šulinio vandens tyrimą – net jei vanduo atrodo švarus, jame gali būti per daug geležies, kalkių ar kitų medžiagų, kurios stabdo augimą.
5. Nelaistyti tiesiai ant daigų: Ypač jautrius daigus ar šaknis stenkitės laistyti aplinkui, o ne tiesiai ant stiebų ar šaknų kaklelio. Tai sumažina peršalimo riziką ir saugo augalą nuo streso.
Išvados
Šaltas šulinio vanduo gali būti ir nauda, ir rizika – viskas priklauso nuo to, kaip jis naudojamas. Tinkamai paruošus ir stebint augalų reakcijas, galima išvengti žalos ir palaikyti sveikas šaknis.
Dažniausiai augalai nukenčia nuo temperatūrų skirtumo, o ne nuo paties vandens. Todėl svarbiausia – leisti vandeniui sušilti ir neskubėti.
Šulinio vanduo augalams nėra blogas pasirinkimas, tačiau jis reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio. Su tinkamomis priemonėmis galima drąsiai naudoti net ir jautriausioms kultūroms.
