Įkandimai vasarą – įprastas nemalonumas, bet ne visada reikia griebtis vaistų. Daug efektyviau kartais veikia tai, kas paprasta – pavyzdžiui, svogūnas po įkandimo greitai mažina tinimą ir niežulį.
Jo sultys greitai prasiskverbia į odą, mažina uždegimą, dezinfekuoja ir ramina. Svarbiausia – naudoti iškart, vos tik pajuntamas įgėlimas. Tokiu atveju dažnai pavyksta išvengti nei tinimo, nei stipraus niežėjimo.
Šis metodas ypač naudingas vaikams ir jautresnę odą turintiems žmonėms, kuriems įprasti tepalai sukelia dirginimą. Svogūno efektas paprastas, bet efektyvus – ir tinka visiems be išimties.
Kodėl svogūnas veikia taip greitai: ką sako natūrali sudėtis
Svogūnas – ne toks nekaltas, kaip atrodo. Vos perpjovus, jo sultys pradeda garuoti, o kartu su jomis – ir veikliosios medžiagos, kurios naikina bakterijas, mažina uždegimą ir ramina odą.
Pagrindinė veiklioji medžiaga – sieros junginiai. Jie sukelia ašarojimą, kai pjaustom svogūną, bet būtent jie veikia kaip natūralūs antiseptikai. Prieš vabzdžio įkandimą – tikras ginklas.
Be sieros, svogūne gausu ir fitoncidų – augalinių medžiagų, kurios stabdo mikrobų dauginimąsi. Įkandimo vietoje tai reiškia mažiau niežėjimo, mažesnį tinimą ir greitesnį gijimą.
Įdomu tai, kad liaudies medicina svogūną naudodavo ne tik po įkandimų. Jis būdavo dedamas ir ant pūlinių, nudegimų, netgi – prie skaudančių dantų. Tai rodo, kad jo poveikis stipresnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svogūno naudojimas po įkandimo
Veiksmingumas priklauso nuo to, kaip greitai svogūnas atsiduria ant įkandimo vietos. Kuo trumpesnis laiko tarpas nuo įgėlimo iki naudojimo – tuo mažesnė reakcija odoje.
Svarbu naudoti ne bet kokį, o šviežią svogūną – tokį, kuris ką tik perpjautas ir dar turi stiprų kvapą. Tokios sultys yra aktyviausios.
Kaip naudoti svogūną po įkandimo:
- Perpjaukite svogūną pusiau, naudokite pjūvio vietą
- Pridėkite prie įkandimo ir palaikykite 1–2 minutes
- Jei oda leidžia – švelniai patrinkite, kad sultys įsigertų
- Leiskite nudžiūti natūraliai, nenuplaukite iš karto
- Jei niežulys grįžta – procedūrą pakartokite po kelių valandų
Šis metodas tinka ne tik nuo bičių ar širšių įgėlimų, bet ir nuo uodų, mašalų ar net skruzdėlių įkandimų.
Ypač naudinga turėti svogūną po ranka iškylaujant ar sode – tai paprasta, saugu ir nieko nekainuoja.
Net jei atsarginio tepalo neturite, svogūnas po įkandimo gali tapti pirmuoju pasirinkimu, kuris tikrai veikia.
Svogūnas padeda ne tik po įkandimo
Nors dažniausiai kalbama apie tai, kaip veikia svogūnas po įkandimo, verta žinoti, kad jo savybės praverčia ir kitais atvejais. Dėl stiprių priešuždegiminių ir antibakterinių medžiagų, svogūnas naudojamas liaudyje jau šimtmečius.
Jis buvo dedamas ant pūlinių, spuogų, smulkių žaizdelių ar net sąnarių, kai skauda dėl uždegimo. Ypač vertinamos jo šildančios savybės – todėl seniau šiltas keptas svogūnas naudotas net ausų skausmui malšinti.
Kai kurios šeimos iki šiol į svogūno sultis pamirkytą vatos gumulėlį naudoja vaikams nuo slogos ar nedidelio peršalimo. Ir nors tai skamba senamadiškai, tokie metodai išliko ne be reikalo – jie dažnai veikia.
Ši daržovė – tikras natūralios medicinos klasikos pavyzdys. Todėl ir po vabzdžių įkandimo jis veikia ne atsitiktinai, o dėl tikrų, moksliškai pagrįstų savybių.
Išvada: paprasta priemonė, kuri veikia greitai
Kai įkanda vabzdys, dažniausiai norisi kuo greičiau nuraminti sudirgusią odą. Nereikia ieškoti sudėtingų sprendimų – tai, kas paprasta, dažnai veikia geriausiai.
Svogūnas – būtent toks atvejis. Jis padeda greitai, veikia švelniai ir tinka visai šeimai. O svarbiausia – visada po ranka.
Jei prireiktų tik vieno dalyko po įkandimo, svogūnas po įkandimo būtų vienas veiksmingiausių pasirinkimų. Ir tam nereikia nei papildomų priemonių, nei vaistinės lentynos – tik pusė svogūno ir kelios minutės.
